Gavus darbo pasiūlymą, vienas svarbiausių skaičių, kurį matote darbo sutartyje, dažniausiai skiriasi nuo tos sumos, kuri realiai įkris į jūsų banko sąskaitą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, darbo užmokesčio sistema yra pagrįsta bruto („ant popieriaus“) ir neto („į rankas“) principu. Nors daugeliui darbuotojų svarbiausia tik galutinė suma, supratimas apie tai, kaip formuojamas jūsų atlyginimas ir kokie mokesčiai yra sumokami valstybei, yra būtinas finansiniam raštingumui. Tai ne tik padeda geriau planuoti asmeninius finansus, bet ir suteikia svarių argumentų derybose su darbdaviu bei leidžia pasitikrinti, ar buhalterija teisingai apskaičiavo jums priklausantį darbo užmokestį. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime visą atlyginimo skaičiavimo mechanizmą, paaiškinsime kiekvieno mokesčio paskirtį ir parodysime, kaip savarankiškai apskaičiuoti realias pajamas.
Atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“: esminis skirtumas
Prieš gilinantis į procentus ir formules, svarbu aiškiai atskirti dvi sąvokas, kurios dažnai sukelia painiavą pradedantiesiems darbo rinkos dalyviams ar tiems, kurie ilgą laiką nesidomėjo mokesčių sistema.
Bruto atlyginimas (ant popieriaus) – tai suma, kuri yra įrašoma jūsų darbo sutartyje. Tai yra visas atlygis, kurį darbdavys priskiria jums už atliktą darbą, tačiau į šią sumą įeina ir tie pinigai, kuriuos darbdavys jūsų vardu privalo pervesti valstybinėms institucijoms („Sodrai“ ir VMI).
Neto atlyginimas (į rankas) – tai galutinė pinigų suma, kuri lieka sumokėjus visus privalomus mokesčius. Būtent šiais pinigais jūs galite laisvai disponuoti: mokėti už būstą, pirkti maistą ar taupyti.
Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, didžiąją dalį mokesčių naštos techniškai sumoka darbuotojas (jie išskaičiuojami iš bruto algos), nors patį pervedimą atlieka darbdavys. Todėl skirtumas tarp bruto ir neto sumų gali siekti apie 40 procentų, priklausomai nuo taikomo Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir papildomo pensijų kaupimo.
Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo?
Tam, kad gautumėte atlyginimą į rankas, iš jūsų bruto atlyginimo yra atimami trys pagrindiniai mokesčiai. Kiekvienas iš jų turi savo paskirtį ir fiksuotą tarifą. Žemiau pateikiame detalų jų išskaidymą.
1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Tai pagrindinis mokestis, kurį moka visi pajamas gaunantys gyventojai. Standartinis GPM tarifas yra 20%. Tačiau svarbu suprasti, kad šis procentas skaičiuojamas ne nuo viso bruto atlyginimo, o nuo sumos, kuri lieka pritaikius Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tai reiškia, kad kuo didesnis jūsų NPD, tuo mažiau GPM sumokate, ir tuo didesnis jūsų atlyginimas į rankas.
Aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims (kai metinės pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių – VDU) taikomas progresinis 32% GPM tarifas daliai, viršijančiai šią ribą.
2. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Šis mokestis užtikrina jūsų teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas valstybinėse poliklinikose ir ligoninėse. PSD tarifas yra 6,98% nuo priskaičiuoto bruto atlyginimo. Skirtingai nei GPM, šis mokestis skaičiuojamas nuo „pirmo euro“, tai yra, jam netaikomas NPD.
3. Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
Tai mokestis, kuris dažnai vadinamas „Sodros“ mokesčiu. Jo tarifas yra 12,52%. Sumokėję šį mokestį, jūs kaupiate stažą senatvės pensijai, taip pat įgyjate teisę į ligos, motinystės, tėvystės išmokas bei nedarbo draudimą. Kaip ir PSD atveju, VSD skaičiuojamas nuo viso bruto atlyginimo be jokių išlygų.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – svertas, keičiantis algą
NPD yra vienas sudėtingiausių, bet ir naudingiausių elementų skaičiuojant atlyginimą į rankas. Tai valstybės nustatyta pajamų suma, nuo kurios nereikia mokėti 20% GPM mokesčio. NPD dydis nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo jūsų uždirbamo bruto atlyginimo ir darbingumo lygio.
- Mažesnės pajamos – didesnis NPD. Asmenims, uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA) arba artimą jai sumą, taikomas maksimalus NPD. Tai reiškia, kad apmokestinamoji bazė GPM mokesčiui yra labai maža, todėl „į rankas“ gaunama proporcingai daugiau.
- NPD formulė. Kai atlyginimas didėja, taikytinas NPD mažėja pagal specialią formulę. Pasiekus tam tikrą pajamų ribą (kuri paprastai siekia apie du vidutinius darbo užmokesčius), NPD tampa lygus nuliui. Tokiu atveju GPM mokamas nuo viso atlyginimo.
- Specialūs atvejai. Asmenims, turintiems nustatytą neįgalumą (ribotą darbingumą), taikomas didesnis, fiksuotas NPD, kuris nepriklauso nuo uždirbamų pajamų dydžio.
Svarbu žinoti, kad NPD taikymas nėra automatiškai garantuotas visose darbovietėse vienu metu. Jei dirbate dviejuose darbuose, prašymą taikyti NPD turėtumėte pateikti tik vienoje (dažniausiai pagrindinėje) darbovietėje, kitaip metų pabaigoje susidarys mokestinė skola, kurią teks grąžinti VMI.
Pensijų kaupimas: II pakopa
Skaičiuojant atlyginimą į rankas, negalima pamiršti papildomo pensijų kaupimo. Jei esate pasirinkę kaupti II pakopos pensijų fonde, iš jūsų bruto atlyginimo papildomai išskaičiuojami 3% (arba kita nustatyta dalis, priklausomai nuo pereinamojo laikotarpio taisyklių). Ši suma pervedama į jūsų asmeninę sąskaitą pensijų fonde.
Nors tai mažina jūsų einamąjį atlyginimą į rankas, tai nėra mokestis valstybei – tai jūsų asmeniniai pinigai, atidėti ateičiai. Darbo skelbimų skaičiuoklėse dažnai galima pasirinkti opciją „Kaupiu pensijai papildomai“, kad pamatytumėte tikslų rezultatą.
Žingsnis po žingsnio: kaip savarankiškai apskaičiuoti atlyginimą
Kad viskas būtų aiškiau, panagrinėkime konkretų pavyzdį. Įsivaizduokime, kad jūsų bruto atlyginimas yra 2000 Eur, jūs nekaupiate papildomai pensijai ir jums taikoma standartinė NPD formulė (skaičiai yra iliustratyvūs ir gali nežymiai kisti keičiantis įstatymams).
- Apskaičiuojame PSD (6,98%):
2000 Eur × 0,0698 = 139,60 Eur. - Apskaičiuojame VSD (12,52%):
2000 Eur × 0,1252 = 250,40 Eur. - Apskaičiuojame taikytiną NPD:
Tarkime, pagal einamųjų metų formulę, esant 2000 Eur algai, taikytinas NPD yra apytiksliai 400 Eur (tiksli suma priklauso nuo tų metų MMA ir NPD formulės konstantų). - Apskaičiuojame GPM bazę:
Iš bruto atlyginimo atimame NPD: 2000 Eur – 400 Eur = 1600 Eur. - Apskaičiuojame GPM (20%):
1600 Eur × 0,20 = 320,00 Eur. - Galutinis rezultatas (Neto):
Iš bruto atimame visus mokesčius: 2000 – 139,60 – 250,40 – 320,00 = 1290,00 Eur.
Taigi, uždirbant 2000 Eur „ant popieriaus“, į sąskaitą gausite apie 1290 Eur. Bendra mokesčių suma sudaro apie 710 Eur.
Darbo vietos kaina: ką moka darbdavys?
Daugelis darbuotojų mano, kad bruto atlyginimas yra visa kaina, kurią jie kainuoja įmonei. Tačiau tai nėra tiesa. Darbdavys už kiekvieną darbuotoją moka papildomą socialinio draudimo įmoką, skirtą nedarbo draudimui ir nelaimingų atsitikimų darbe draudimui.
Standartinis darbdavio mokamas tarifas yra 1,77% nuo bruto atlyginimo (neterminuotoms sutartims). Terminuotoms sutartims šis tarifas gali būti šiek tiek didesnis. Nors šie pinigai neišskaičiuojami iš jūsų algos, jie sudaro vadinamąją „darbo vietos kainą“. Pavyzdžiui, esant 2000 Eur bruto algai, darbdavys papildomai sumoka apie 35 Eur, todėl reali darbo vietos kaina yra 2035 Eur.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl mano atlyginimas į rankas skiriasi kiekvieną mėnesį, nors bruto alga ta pati?
Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai tai lemia ligos pašalpos (už pirmas 2 dienas moka darbdavys, vėliau Sodra, bet skaičiavimo bazė skiriasi) arba atostoginiai. Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių vidutinį darbo užmokestį, todėl jei turėjote priedų, atostoginiai gali būti didesni nei įprasta alga, ir atvirkščiai.
Ar galiu susigrąžinti permokėtą GPM?
Taip. Kiekvienais metais deklaruojant pajamas galima susigrąžinti dalį sumokėto GPM, jei pasinaudojote tam tikromis lengvatomis: mokėjote už studijas, gyvybės draudimą (sudarytą iki 2016 m. pabaigos su tam tikromis išlygomis), įmokas į III pakopos pensijų fondus ar atlikote būsto remontą (pagal tuo metu galiojančias laikinąsias lengvatas).
Kas nutinka su mokesčiais, jei auginu vaikus?
Seniau už vaikus buvo taikomas papildomas NPD (PNPD), tačiau po mokesčių reformos šios lengvatos atlyginimo skaičiavime neliko. Dabar parama šeimoms teikiama per tiesiogines išmokas („Vaiko pinigus“), kurios mokamos nepriklausomai nuo darbo užmokesčio ir nėra apmokestinamos.
Ar dienpinigiai apmokestinami?
Jei vykstate į komandiruotę užsienyje, dienpinigiai iki tam tikros Vyriausybės nustatytos ribos nėra apmokestinami nei GPM, nei Sodros mokesčiais. Tai reiškia, kad gaunate „grynus“ pinigus. Tačiau svarbu žinoti, kad dienpinigiai nedidina jūsų socialinių garantijų (pensijos, ligos išmokų).
Kaip derėtis dėl atlyginimo ir suprasti darbo sutartį
Supratimas, kaip apskaičiuojamas atlyginimas į rankas, yra galingas įrankis derybose dėl darbo. Viena didžiausių klaidų, kurią daro kandidatai – derybose fiksuoti tik „neto“ sumą žodžiu, nekreipiant dėmesio į tai, kas parašyta sutartyje. Darbo kodeksas reikalauja, kad sutartyje būtų nurodytas bruto darbo užmokestis. Jei susitarsite dėl konkrečios sumos į rankas, bet pasikeis mokesčių įstatymai (pavyzdžiui, padidės GPM ar pasikeis NPD formulė), jūsų gaunama suma gali sumažėti, jei darbdavys nebus įsipareigojęs kompensuoti skirtumo.
Visada rekomenduojama derybas vesti kalbant apie bruto sumą arba, jei deratės dėl neto, paprašyti darbdavio atstovo tiksliai įvardinti, kokia tai bus bruto suma sutartyje. Taip pat verta pasidomėti, ar įmonė taiko motyvacines sistemas (priedus), ir ar tie priedai yra apmokestinami taip pat, kaip ir bazinis atlyginimas. Dažniausiai visiems piniginiams priedams taikomi tie patys GPM ir Sodros mokesčiai.
Galiausiai, nepamirškite pasinaudoti internetinėmis atlyginimo skaičiuoklėmis. Jos nuolat atnaujinamos pagal galiojančius įstatymus ir leidžia akimirksniu pamatyti, kaip atrodys jūsų finansinė realybė gavus naują darbo pasiūlymą. Žinojimas, kur keliauja jūsų uždirbti pinigai, suteikia saugumo jausmą ir leidžia užtikrinčiau planuoti savo ateitį.
