Stogo santvaros yra vienas iš svarbiausių namo konstrukcijos elementų. Nuo jų priklauso ne tik stogo forma, bet ir gebėjimas atlaikyti sniego, vėjo bei paties stogo dangos apkrovas. Nenuostabu, kad daugelis statytojų, ypač mėgstančių pasidaryti darbus patiems, svarsto, ar įmanoma santvaras pasigaminti savarankiškai.
Teoriškai įmanoma, bet praktiškai – daug rizikos
Santvarų konstrukcija iš tiesų nėra kosminė technologija. Jas sudaro gegnės, skersinės ir įstrižainės. Tačiau didžiausias skirtumas tarp gamyklinės ir „savadarbės“ santvaros slypi projektavime ir jungčių tikslume.
Konstrukcijų inžinierius Tomas Jankauskas pabrėžia: „Santvaros atrodo paprastos, bet kiekvienas elementas skaičiuojamas pagal konkrečią apkrovą. Net kelių centimetrų neatitikimas arba netinkamas jungties tipas gali lemti, kad konstrukcija neatlaikys sniego apkrovos. Tokiu atveju rizikuojama ne tik stogu, bet ir žmonių saugumu.“
Tai reiškia, kad pasigaminti santvaras galima, bet be tikslių skaičiavimų ir projektavimo rizika yra didžiulė.
Kas vilioja gamintis patiems?
Žmones dažniausiai motyvuoja du dalykai – kaina ir pasidaryk pats principas. Atrodo, kad pigiau nusipirkti medieną lentpjūvėje ir susikalti santvaras savarankiškai, nei mokėti už gamyklinę produkciją.
Be to, meistrams, turintiems staliaus įgūdžių, toks darbas gali atrodyti kaip įdomus iššūkis. Ypač, jei kalbame ne apie gyvenamąjį namą, o, pavyzdžiui, apie ūkinį pastatą, pavėsinę ar garažą. Tokiems statiniams nereikia itin griežtų normų, tad savadarbis sprendimas gali pasiteisinti.
Kodėl tai dažniausiai neapsimoka?
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad savarankiškai pagamintos santvaros pigesnės, praktikoje dažnai nutinka atvirkščiai.
Statybos inžinierė Rasa Petrauskienė aiškina: „Žmonės, pradėję gaminti patys, neretai įsigyja per daug medienos „atsargai“, sugaišta daug laiko, o padarytos klaidos priverčia darbą perdaryti. Gamykliniai mazgai presuojami perforuotomis plokštelėmis, kurios užtikrina tvirtumą. Namų sąlygomis tokio tikslumo pasiekti beveik neįmanoma.“
Dar vienas praktinis niuansas – jungtys. Gamyklose santvaros sujungiamos specialiomis plokštelėmis, kurios presuojamos kelių tonų jėga. Savarankiškai paprastai naudojami vinys ar medsraigčiai, kurie laikui bėgant gali atsileisti. Tai reiškia, kad konstrukcija ilgainiui praranda tvirtumą.
Kada savadarbės santvaros dar gali būti tinkamos?
Vis dėlto yra situacijų, kuriose pasigaminti santvaras savarankiškai gali būti racionalu. Tai paprastos konstrukcijos, mažos apimties statiniai, kur nėra reikšmingų apkrovų – pavėsinės, malkinės, šiltnamiai, laikini statiniai. Tokiais atvejais netiksli jungtis nebus kritinė, o pačios santvaros gali tarnauti pakankamai ilgai.
Visgi, gyvenamiesiems namams, ypač didesniems nei 80–100 m², savadarbės santvaros – rizikingas sprendimas. Kuo didesnis stogas, tuo daugiau apkrovų, tuo tikslesni turi būti skaičiavimai.
Praktinis pavyzdys
Vienas savininkas Kauno rajone nusprendė santvaras gamintis pats garažui. Konstrukcija buvo 7 metrų pločio, santvaros pagamintos iš 50×150 mm medienos. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė tvarkinga, tačiau po pirmosios žiemos stogas ėmė „sėsti“.
Paaiškėjo, kad jungčių mazgai buvo sukalti tik vinimis, o jos neatlaikė sniego apkrovos. Teko ardyti dalį konstrukcijos ir stiprinti metaliniais kampais. Galutinė kaina viršijo gamyklinių santvarų kainą, o laiko sugaišta dar daugiau.
Pasigaminti santvaras savarankiškai yra įmanoma, tačiau dažniausiai toks sprendimas labiau tinka smulkiems, paprastiems statiniams, o ne gyvenamiesiems namams. Nors pradžioje gali atrodyti, kad tai leis sutaupyti, praktikoje sutaupytos lėšos dažnai „suvalgomos“ klaidų taisymo ir papildomų darbų.
Kaip apibendrina inžinierė Rasa Petrauskienė: „Stogas – viena svarbiausių namo dalių. Eksperimentuoti galima su apdaila, bet ne su konstrukcija, nuo kurios priklauso viso pastato stabilumas.“
