Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Dažnai šios problemos prasideda tyliai, be jokių akivaizdžių simptomų, o pagrindinis kaltininkas neretai būna padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Daugelis žmonių, išgirdę žodį „cholesterolis“, iškart pagalvoja apie kažką žalingo, tačiau tai nėra visiška tiesa. Ši medžiaga yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo funkcionavimui, ląstelių statybai ir hormonų gamybai. Problemos prasideda tik tuomet, kai sutrinka pusiausvyra tarp skirtingų cholesterolio rūšių. Norint išsaugoti sveikatą ir ilgą gyvenimo trukmę, būtina ne tik reguliariai atlikti kraujo tyrimus, bet ir gebėti teisingai interpretuoti gautus rezultatus, suprasti, kas slepiasi po sudėtingais medicininiais trumpiniais.
Cholesterolio rūšys: kodėl svarbu ne tik bendras skaičius
Ilgą laiką buvo manoma, kad svarbiausias rodiklis yra bendrasis cholesterolis. Tačiau šiuolaikinė medicina pabrėžia, kad norint įvertinti realią riziką susirgti ateroskleroze ar patirti miokardo infarktą, būtina atlikti išsamią lipidogramą. Tai tyrimas, kuris parodo atskirų riebalų (lipidų) frakcijų kiekį kraujyje. Cholesterolis kraujyje netirpsta, todėl jį perneša specialūs baltymai, vadinami lipoproteinais. Būtent pagal juos cholesterolis skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis
MTL (angliškai žymimas kaip LDL) yra pagrindinis cholesterolio pernešėjas į audinius. Kai šių dalelių kraujyje yra per daug, jos pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Ilgainiui šios sankaupos oksiduojasi, sukelia uždegimą ir formuoja aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės siaurina kraujagyslių spindį, trikdo kraujotaką, o joms įplyšus gali susidaryti trombas, sukeliantis infarktą arba insultą. Būtent todėl gydytojai didžiausią dėmesį skiria MTL rodikliui mažinti.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis
DTL (angliškai žymimas kaip HDL) veikia priešingai. Šios dalelytės surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių sienelių ir transportuoja jį atgal į kepenis, kur jis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Aukštesnis DTL lygis yra siejamas su mažesne širdies ligų rizika, todėl šį rodiklį siekiama ne mažinti, o didinti.
Trigliceridai – pamirštas, bet svarbus rodiklis
Trigliceridai nėra cholesterolis – tai kita riebalų rūšis, kurią organizmas naudoja kaip energijos šaltinį. Tačiau padidėjęs jų kiekis (dažnai dėl per didelio cukraus, alkoholio ar miltinių patiekalų vartojimo) tiesiogiai didina kraujagyslių kalkėjimo riziką. Aukšti trigliceridai kartu su aukštu MTL ir žemu DTL sukuria itin pavojingą „metabolinį kokteilį“.
Oficialios cholesterolio normos: skaičiai, kuriuos reikia žinoti
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, cholesterolio kiekis matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Svarbu suprasti, kad „norma“ yra sąlyginė sąvoka. Sveikam žmogui taikomi vienokie standartai, o turinčiam rizikos veiksnių (pvz., diabetą, aukštą kraujospūdį ar jau persirgtą infarktą) – visai kitokie, daug griežtesni.
Sveikam suaugusiam žmogui orientacinės normos yra šios:
- Bendrasis cholesterolis: < 5,0 mmol/l.
- MTL („blogasis“) cholesterolis: < 3,0 mmol/l.
- DTL („gerasis“) cholesterolis: Vyrams > 1,0 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l.
- Trigliceridai: < 1,7 mmol/l.
Kada taikomos griežtesnės normos?
Jei gydytojas nustatė, kad priklausote didelės arba labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, aukščiau nurodyti skaičiai jums gali būti per dideli. Pagal naujausias Europos kardiologų draugijos gaires:
- Didelės rizikos pacientams (pvz., sergantiems cukriniu diabetu be komplikacijų ar turintiems ryškią hipertenziją) MTL tikslas yra < 1,8 mmol/l.
- Labai didelės rizikos pacientams (jau sirgusiems infarktu, insultu, turintiems stentus ar diabetą su komplikacijomis) MTL tikslas yra dar mažesnis – < 1,4 mmol/l.
Šie griežti reikalavimai grindžiami moksliniais tyrimais, kurie rodo, kad „kuo mažiau, tuo geriau“ principas galioja blogajam cholesteroliui siekiant sustabdyti ligos progresavimą.
Kaip teisingai pasiruošti kraujo tyrimui?
Netikslūs tyrimų rezultatai gali sukelti nereikalingą stresą arba, atvirkščiai, suteikti klaidingą saugumo jausmą. Norint, kad lipidograma būtų tiksli, būtina laikytis tam tikrų taisyklių:
- Nevalgymas: Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8–12 valandų. Galima gerti tik vandenį. Nors naujausi tyrimai rodo, kad bendrąjį cholesterolį galima tirti ir nebadavus, trigliceridų rodikliai labai jautriai reaguoja į neseniai suvartotą maistą, todėl tiksliausiam vaizdui gauti geriau atvykti nevalgius.
- Mityba prieš tyrimą: Likus 24 valandoms iki tyrimo, venkite itin riebaus maisto ir alkoholio. Alkoholis gali staigiai pakelti trigliceridų lygį.
- Fizinis krūvis ir stresas: Prieš procedūrą venkite intensyvių treniruočių. Prieš pat kraujo paėmimą rekomenduojama 10–15 minučių ramiai pasėdėti.
- Vaistai ir ligos: Jei karščiuojate ar sergate ūmine infekcija, tyrimą geriau atidėti, nes uždegiminiai procesai gali iškreipti rezultatus.
Kodėl cholesterolis padidėja? Priežastys ir rizikos veiksniai
Padidėjęs cholesterolis, arba dislipidemija, atsiranda dėl genetikos ir gyvensenos derinio. Nors dažnai kaltiname tik mitybą, priežastys gali būti kompleksinės.
Mitybos įtaka
Daugiausia įtakos turi sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimas. Produktai, kuriuose gausu šių riebalų (riebi mėsa, perdirbti mėsos gaminiai, konditeriniai gaminiai, greitas maistas, palmių aliejus), skatina kepenis gaminti daugiau MTL cholesterolio. Įdomu tai, kad pats maistinis cholesterolis (pvz., kiaušiniuose) turi mažesnę įtaką kraujo cholesteroliui nei sotieji riebalai.
Genetika ir šeiminė hipercholesterolemija
Kai kurie žmonės paveldi polinkį į aukštą cholesterolį. Tai vadinama šeimine hipercholesterolemija. Tokiu atveju net ir idealiai besimaitinantis, lieknas ir sportuojantis žmogus gali turėti kritiškai aukštus rodiklius. Tokiems pacientams dažniausiai reikalingas medikamentinis gydymas nuo jauno amžiaus.
Kiti veiksniai
Rūkymas mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl cholesterolio kaupimasis tampa intensyvesnis. Taip pat įtakos turi nutukimas (ypač pilvinis), mažas fizinis aktyvumas, amžius (vyresniems žmonėms rizika didėja) bei gretutinės ligos, tokios kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės veikla).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsakome į populiariausius pacientų klausimus apie cholesterolį ir jo valdymą.
Ar aš galiu jausti, kad mano cholesterolis padidėjęs?
Ne, padidėjęs cholesterolis neturi jokių specifinių simptomų. Žmogus gali jaustis puikiai, net jei jo kraujagyslės jau yra smarkiai pažeistos. Simptomai (krūtinės skausmas, dusulys) atsiranda tik tada, kai kraujagyslės užsikemša kritiškai. Todėl vienintelis būdas sužinoti savo būklę – atlikti kraujo tyrimą.
Ar kiaušinių valgymas didina cholesterolį?
Tai vienas didžiausių mitų. Daugumai sveikų žmonių saikingas kiaušinių vartojimas (pvz., vienas per dieną) neturi reikšmingos neigiamos įtakos cholesterolio lygiui kraujyje. Kiaušiniuose yra daug naudingų medžiagų. Daug svarbiau yra tai, su kuo kiaušinius valgote – pavyzdžiui, jei jie kepami svieste ir patiekiami su šonine, žala bus akivaizdi.
Ar įmanoma sumažinti cholesterolį be vaistų?
Taip, jei rodikliai nėra kritiškai aukšti ir nėra genetinio polinkio. Gyvensenos pokyčiai gali sumažinti MTL cholesterolį 10–20 %. Tam reikia: atsisakyti rūkymo, didinti fizinį aktyvumą (bent 150 min. per savaitę), mažinti sočiųjų riebalų vartojimą, valgyti daugiau ląstelienos (daržovių, vaisių, avižų) ir omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvies.
Kada pradėti tikrinti cholesterolį?
Rekomenduojama pirmą kartą pasitikrinti sulaukus 20 metų. Jei rezultatai geri, kartoti kas 5 metus. Nuo 40 metų amžiaus, arba turint rizikos veiksnių, tyrimus reikėtų atlikti kas 1–2 metus pagal gydytojo rekomendacijas.
Profilaktika ir veiksmų planas esant nukrypimams
Žinoti savo skaičius yra tik pirmas žingsnis. Svarbiausia – laiku imtis veiksmų. Jei jūsų kraujo tyrimo rezultatai rodo nukrypimus nuo normos, nereikėtų panikuoti, bet ir negalima to ignoruoti. Pirmiausia aptarkite rezultatus su šeimos gydytoju. Jis įvertins ne tik patį cholesterolį, bet ir jūsų bendrą riziką (amžių, lytį, kraujospūdį, žalingus įpročius).
Jei rizika maža, dažniausiai siūloma 3–6 mėnesius koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, o tuomet pakartoti tyrimą. Įtraukite į racioną daugiau augalinės kilmės maisto, riešutų, alyvuogių aliejaus, venkite perdirbtų gaminių. Fizinis aktyvumas taip pat yra galingas įrankis – net ir kasdienis greitas pasivaikščiojimas gali padėti pakelti „gerojo“ cholesterolio lygį.
Tačiau tais atvejais, kai gyvensenos pokyčiai neduoda rezultatų arba rizika susirgti širdies ligomis yra didelė, gydytojas gali paskirti statinus ar kitus lipidų kiekį mažinančius vaistus. Baimintis jų nereikėtų – šiuolaikiniai vaistai yra saugūs ir efektyviai apsaugo nuo gyvybei pavojingų komplikacijų. Atminkite, kad rūpestis savo kraujagyslių sveikata šiandien yra geriausia investicija į aktyvią ir sveiką senatvę.
