Finansinis stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik mūsų materialinę gerovę, bet ir psichologinę ramybę. Gyvenimas yra nenuspėjamas, ir netikėtos situacijos – nuo automobilio gedimo ar staigaus sveikatos pablogėjimo iki darbo praradimo – gali užklupti bet kurį, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Būtent tokiais momentais išryškėja vadinamosios „finansinės pagalvės“ svarba. Tai nėra pinigai, skirti atostogoms Maldyvuose ar naujausiam telefonui; tai neliečiamas rezervas, kuris veikia kaip amortizatorius, sušvelninantis gyvenimo smūgius ir leidžiantis išvengti brangiai kainuojančių greitųjų kreditų ar skolinimosi iš artimųjų. Ekspertai pabrėžia, kad šio rezervo formavimas turėtų būti pirmasis žingsnis bet kurio asmens finansiniame plane, tačiau dažnai kyla klausimų: kokio dydžio suma yra pakankama ir kaip ją sukaupti, kai atrodo, jog visi pinigai išleidžiami einamosioms išlaidoms?
Kodėl finansinis saugumas yra būtinybė, o ne prabanga?
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad taupymas „juodai dienai“ yra pesimistiškas požiūris į gyvenimą. Tačiau finansų ekspertai tai vadina realistiniu požiūriu. Finansinė pagalvė suteikia laisvę priimti sprendimus ne iš baimės pozicijos. Pavyzdžiui, turėdami sukaupę rezervą, jūs galite drąsiau keisti nemėgstamą darbą, neskubėti priimti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo po atleidimo arba tiesiog ramiau miegoti naktimis, žinodami, kad sugedusi skalbimo mašina nesugriaus jūsų mėnesio biudžeto. Be to, turint santaupų, išvengiama didžiausio finansinės gerovės priešo – vartojimo paskolų palūkanų, kurios tenka mokėti skolinantis kritinėse situacijose.
Auksinė taisyklė: kiek mėnesių išlaidų reikia padengti?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra susijęs su konkrečia suma. Nors universalaus skaičiaus, tinkančio visiems, nėra, finansų konsultantai dažniausiai rekomenduoja vadovautis 3–6 mėnesių taisykle. Tai reiškia, kad jūsų sukaupta suma turėtų padengti jūsų būtinąsias išlaidas bent tris, o idealiu atveju – šešis mėnesius.
Skirtingi poreikiai skirtingoms situacijoms
Ši 3–6 mėnesių taisyklė nėra „iškalta akmenyje“ ir priklauso nuo jūsų asmeninės situacijos bei rizikos tolerancijos:
- Samdomi darbuotojai stabiliose srityse: Jei dirbate valstybiniame sektoriuje arba srityje, kurioje darbuotojų paklausa didelė, o atlyginimas stabilus, jums gali pakakti 3 mėnesių rezervo. Tikimybė ilgai ieškoti naujo darbo yra santykinai maža.
- Laisvai samdomi specialistai ir verslininkai: Jei jūsų pajamos svyruoja, o klientų srautai nėra garantuoti, ekspertai pataria turėti bent 6–9 mėnesių, o kartais net ir metų išlaidų dydžio pagalvę. Tai apsaugo „sausais“ periodais.
- Šeimos su vaikais ir vieninteliai maitintojai: Jei nuo jūsų pajamų priklauso kiti šeimos nariai (vaikai, tėvai), rizika yra didesnė. Tokiu atveju rekomenduojama orientuotis į 6 mėnesių ribą, kad netikėtos ligos ar darbo praradimo atveju šeimos gyvenimo kokybė nenukentėtų.
Kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą sumą?
Dažna klaida – skaičiuoti finansinę pagalvę pagal gaunamą atlyginimą. Iš tikrųjų, ją reikėtų skaičiuoti pagal būtinąsias išlaidas. Kritiniu atveju, pavyzdžiui, netekus darbo, jūs tikriausiai atsisakysite pramogų, valgymo restoranuose ar naujų drabužių pirkimo. Todėl jūsų tikslinė suma gali būti mažesnė nei mėnesinis atlyginimas.
Norėdami sužinoti tikslų skaičių, atlikite šiuos veiksmus:
- Peržiūrėkite paskutinių 3 mėnesių banko išrašus.
- Išskirkite tik būtinąsias išlaidas: būsto nuoma ar paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas gaminimui namuose, vaistai, transportas, būtini įsipareigojimai (draudimas, vaikų ugdymas).
- Gautą vidutinę vieno mėnesio sumą padauginkite iš pasirinkto mėnesių skaičiaus (pvz., iš 3 arba 6).
Gautas skaičius ir yra jūsų pirminis tikslas.
Strategijos, kaip greičiau sukaupti rezervą
Žinant reikiamą sumą, ji gali pasirodyti bauginančiai didelė. Tačiau nereikia jos sukaupti per vieną mėnesį. Svarbiausia – nuoseklumas ir teisinga strategija. Štai keletas ekspertų patarimų, kaip procesą paspartinti.
Išlaidų auditas ir „nematomų“ pinigų paieška
Pirmas žingsnis kaupimo link – ne daugiau uždirbti, o efektyviau valdyti tai, ką turite. Atlikite savo prenumeratų auditą. Ar tikrai žiūrite visas tris vaizdo transliacijų platformas? Ar sporto klubo narystė yra išnaudojama? Atsisakius nebūtinų paslaugų, per mėnesį galima sutaupyti nuo 20 iki 50 eurų, kurie per metus virsta solidžia suma. Taip pat verta peržiūrėti draudimo sutartis, interneto tiekėjų planus – dažnai lojaliems klientams arba grasinant išeiti pas konkurentus, pasiūlomos geresnės sąlygos.
Automatinis taupymas – kelias į sėkmę
Psichologiškai sunkiausia yra pervesti pinigus į taupomąją sąskaitą mėnesio pabaigoje, nes dažniausiai jų tiesiog nebelieka. Veiksmingiausias būdas – vadovautis principu „pirmiausia sumokėk sau“. Nustatykite automatinį periodinį mokėjimą banke tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Nesvarbu, ar tai bus 50, ar 200 eurų – svarbu, kad pinigai būtų atidėti dar prieš pradedant juos leisti kasdienėms reikmėms. Kai pinigų nėra pagrindinėje sąskaitoje, mes natūraliai prisitaikome gyventi su likusia suma.
Papildomų pajamų nukreipimas
Gavote premiją darbe? Valstybė grąžino mokesčių permoką? Pardavėte seną, nenaudojamą daiktą internete? Susitarkite su savimi, kad visos šios „netikėtos“ pajamos bus 100 proc. skiriamos finansinei pagalvei formuoti. Kadangi šių pinigų nebuvote įtraukę į savo mėnesio biudžetą, jų nepasigesite, o jūsų saugumo fondas augs žaibiškai.
Kur geriausia laikyti finansinę pagalvę?
Finansinė pagalvė turi atitikti du pagrindinius kriterijus: saugumą ir likvidumą. Tai reiškia, kad pinigai turi būti pasiekiami akimirksniu (arba per labai trumpą laiką) ir jų vertė neturi svyruoti priklausomai nuo rinkos nuotaikų.
Štai kur ekspertai rekomenduoja laikyti šias lėšas:
- Atskira banko sąskaita: Nelaikykite šių pinigų kortelėje, kurią naudojate kasdienėms išlaidoms, kad nekiltų pagunda jų išleisti. Geriausia atsidaryti atskirą sąskaitą.
- E. indėliai arba kaupiamieji indėliai: Šiuo metu bankai siūlo palūkanas net už lėšas, kurias galima bet kada pasiimti. Nors palūkanos gali nepadengti visos infliacijos, tai vis tiek geriau nei laikyti pinigus „kojinėje“. Svarbu rinktis tokį indėlio tipą, kuris leidžia nutraukti sutartį neprarandant pagrindinės sumos arba leidžia dalinį išėmimą.
Jokiu būdu neinvestuokite finansinės pagalvės į akcijas, kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą. Nors šios priemonės ilgainiui gali atnešti pelno, krizės atveju jų vertė gali būti nukritusi, ir jums tektų parduoti turtą su dideliu nuostoliu būtent tada, kai pinigų reikia labiausiai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar finansinę pagalvę reikia kaupti, jei turiu skolų?
Tai priklauso nuo skolų tipo. Jei turite itin brangių skolų (pvz., greitieji kreditai su didžiulėmis palūkanomis), prioritetas turėtų būti jų grąžinimas. Tačiau rekomenduojama vis tiek turėti bent minimalų 500–1000 eurų rezervą nenumatytiems atvejams, kad sugedus automobiliui nereikėtų vėl skolintis. Jei turite būsto paskolą su žemomis palūkanomis, finansinės pagalvės kaupimas yra prioritetas.
Ar 1000 eurų yra pakankama suma pradžiai?
Taip, 1000 eurų yra puikus „startinis“ fondas. Jis padės išspręsti daugumą smulkių buitinių problemų be streso. Sukaupus šią sumą, toliau tęskite taupymą, kol pasieksite 3–6 mėnesių išlaidų tikslą.
Ką daryti, jei infliacija „suvalgo“ mano santaupas?
Finansinės pagalvės tikslas nėra uždirbti – jos tikslas yra apsaugoti. Taip, infliacija mažina pinigų perkamąją galią, todėl rezervą reikia laikyti kaupiamuosiuose indėliuose, kurie bent iš dalies kompensuoja infliaciją. Be to, augant kainoms, reikėtų periodiškai peržiūrėti savo išlaidų dydį ir atitinkamai papildyti finansinę pagalvę.
Kada galima naudoti šiuos pinigus?
Tik tikroms krizinėms situacijoms: darbo praradimas, skubi medicininė pagalba, būtinas būsto ar automobilio remontas (jei automobilis reikalingas darbui). Kalėdinės dovanos, atostogos ar naujas televizorius nėra priežastys liesti šį fondą.
Pirmieji žingsniai ramybės link
Finansinės pagalvės sukaupimas gali atrodyti kaip ilgas ir varginantis procesas, ypač jei pradedate nuo nulio. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra maratonas, o ne sprintas. Net ir nedideli, bet reguliarūs veiksmai sukuria reikšmingą rezultatą. Pradėkite nuo tikslo atsidėti bent 10 % savo pajamų jau šį mėnesį. Kai sąskaitoje pamatysite augantį skaičių, pajusite ne tik pasididžiavimą savimi, bet ir sumažėjusį nerimą dėl ateities. Tai ir yra tikroji finansinės laisvės pradžia – ne milijonai sąskaitoje, o žinojimas, kad rytojaus diena jūsų negąsdina.
