Daugelis iš mūsų yra patyrę jausmą, kai ryte sunku pakilti iš lovos, o dienos viduryje energijos lygis krenta taip žemai, kad vienintelė mintis sukasi apie poilsį. Gyvename greitu tempu, todėl nuolatinį skubėjimą, stresą ir miego trūkumą esame linkę laikyti savaime suprantamais dalykais. Kai jaučiamės išsekę, dažniausiai kaltiname sunkų darbą ar sezoniškumą, tačiau retai susimąstome, kad šie pojūčiai gali būti organizmo pagalbos šauksmas. Geležis yra vienas svarbiausių mikroelementų, atsakingų už gyvybiškai svarbius procesus, o jos trūkumas – viena dažniausių mitybos problemų pasaulyje. Deja, pradinėse stadijose geležies deficitas yra klastingas: jis maskuojasi po simptomais, kuriuos lengva supainioti su paprasčiausiu pervargimu, todėl žmonės ilgą laiką ignoruoja tikrąją problemą, kol ši netampa rimta sveikatos būkle, vadinama mažakraujyste arba anemija.
Kodėl geležis yra tokia svarbi mūsų organizmui?
Kad suprastumėte, kodėl geležies trūkumas sukelia tokius nemalonius pojūčius, svarbu žinoti, ką šis mineralas veikia mūsų kūne. Geležis yra pagrindinis hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – komponentas. Būtent hemoglobinas atlieka kurjerio funkciją: jis paima deguonį iš plaučių ir išnešioja jį į visus kūno audinius bei organus.
Kai organizmui trūksta geležies, jis negali pagaminti pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Tai reiškia, kad jūsų raumenys, smegenys ir kiti organai negauna pakankamai deguonies. Be to, geležis yra būtina ne tik kraujotakai. Ji vaidina kritinį vaidmenį imuninės sistemos veikloje, energijos gamyboje ląstelių lygmeniu bei palaikant sveiką odos, plaukų ir nagų būklę. Kai šio elemento atsargos išsenka, kūnas pereina į „taupymo režimą“, o tai pasireiškia visa puokšte simptomų.
Pagrindinis klaidinantis simptomas: neįprastas nuovargis
Nuovargis yra pats dažniausias geležies stokos požymis, pasireiškiantis daugiau nei pusei visų pacientų. Tačiau kaip atskirti „geležies trūkumo nuovargį“ nuo įprasto nuovargio po sunkios darbo savaitės? Šis specifinis išsekimas turi keletą skiriamųjų bruožų:
- Jis nepraeina pailsėjus: Net jei išmiegojote 8 ar 9 valandas, ryte vis tiek jaučiatės lyg volu pervažiuoti.
- Energijos stoka yra nuolatinė: Tai nėra vienkartinis energijos kritimas po pietų; tai jausmas, lydintis jus nuo ryto iki vakaro, savaitėmis ar net mėnesiais.
- Sumažėjusi motyvacija ir koncentracija: Kartu su fiziniu silpnumu atsiranda ir psichologinis vangumas. Darbai, kurie anksčiau teikdavo džiaugsmą arba būdavo atliekami greitai, dabar reikalauja milžiniškų valios pastangų.
Kadangi deguonies trūkumas paveikia visą organizmą, širdis turi dirbti sunkiau, kad perpumpuotų daugiau kraujo ir kompensuotų deguonies stygių. Tai ir sukelia tą viską apimantį išsekimo jausmą.
Fiziniai pokyčiai: ką sako jūsų veidrodis?
Nors nuovargis yra subjektyvus jausmas, geležies trūkumas palieka ir akivaizdžių fizinių pėdsakų, kuriuos galima pastebėti tiesiog pasižiūrėjus į veidrodį ar atidžiau apžiūrėjus savo kūną.
Odos blyškumas
Hemoglobinas suteikia kraujui raudoną spalvą, o kraujas savo ruožtu suteikia odai sveiką rausvą atspalvį. Sumažėjus hemoglobino kiekiui, oda praranda savo spalvą. Blyškumas gali būti pastebimas ne tik veido srityje, bet ir kitose kūno vietose. Gydytojai dažnai tikrina vidinę apatinio voko pusę: jei ji yra ne ryškiai rožinė ar raudona, o labai šviesi ar net gelsva, tai gali būti rimtas anemijos signalas.
Plaukų slinkimas ir sausumas
Kai plaukų folikulai negauna pakankamai deguonies, jie pereina į ramybės būseną, o vėliau plaukai pradeda slinkti. Žinoma, prarasti tam tikrą kiekį plaukų kasdien yra normalu, tačiau jei pastebite, kad plaunant galvą ar šukuojantis jų iškrenta saujomis, o patys plaukai tapo sausi, lūžinėjantys ir praradę žvilgesį, vertėtų pasitikrinti geležies atsargas. Organizmas, jausdamas deguonies stygių, prioritetą teikia gyvybiškai svarbiems organams (širdžiai, smegenims), todėl „mažiau svarbios“ funkcijos, tokios kaip plaukų augimas, yra aukojamos.
Nagų būklės pokyčiai
Lūžinėjantys, sluoksniuojantys nagai yra ankstyvas geležies trūkumo požymis. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti specifinė būklė, vadinama koilonychija – kai nagai tampa ploni ir įgauna šaukšto formą (įdubę per vidurį, o kraštai pakilę). Nors pastarasis simptomas šiais laikais pasitaiko rečiau, jis rodo labai didelį ir įsisenėjusį deficitą.
Nematomi, bet jaučiami simptomai
Be išorinių pokyčių, egzistuoja visa grupė simptomų, kurie pasireiškia kaip nemalonūs pojūčiai vidaus organų sistemose.
Dusulys ir oro trūkumas
Jei lipdami laiptais, kuriais anksčiau užbėgdavote be vargo, dabar pradedate dūsti jau antrame aukšte, tai nėra tik prastos fizinės formos ženklas. Kai hemoglobino lygis žemas, raumenims trūksta deguonies bet kokio fizinio krūvio metu. Organizmas bando tai kompensuoti didindamas kvėpavimo dažnį, todėl jaučiate oro trūkumą net atlikdami paprastus buities darbus.
Širdies permušimai
Juntamas stiprus, dažnas širdies plakimas (palpitacijos) gali smarkiai išgąsdinti. Geležies stokos atveju širdis yra priversta dirbti viršvalandžius, kad užtikrintų deguonies cirkuliaciją. Ilgalaikė negydoma mažakraujystė gali sukelti širdies ūžesius, jos padidėjimą ar net širdies nepakankamumą, todėl šio simptomo ignoruoti negalima.
Neramių kojų sindromas
Tai vienas iš tų simptomų, kurio žmonės dažnai nesieja su mityba. Neramių kojų sindromas pasireiškia stipriu, sunkiai suvaldomu noru judinti kojas ramybės būsenoje, ypač vakarais ar naktį. Jaučiamas „skruzdėlyčių bėgiojimas“, tempimas ar niežulys giliai kojose. Tyrimai rodo, kad net iki 25% žmonių, turinčių šį sindromą, kenčia nuo geležies stokos anemijos.
Galvos skausmai ir svaigimas
Geležies trūkumas gali sukelti galvos skausmus, kurie dažnai painiojami su įtampiniu skausmu ar migrena. Dėl nepakankamo deguonies tiekimo į smegenis, kraujagyslės gali išsiplėsti, sukeldamos spaudimą ir skausmą. Taip pat dažnai pasireiškia galvos svaigimas, ypač staigiai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties.
Keisti įpročiai: noras valgyti nevalgomus dalykus
Vienas keisčiausių, bet moksliškai patvirtintų geležies trūkumo simptomų yra pica (tariama „paika“) sindromas. Tai nenumaldomas noras valgyti maistui netinkamus dalykus. Dažniausiai pasitaikantys potraukiai:
- Ledas (pagofagija) – noras nuolat kramtyti ledo kubelius.
- Molis, kreida ar žemės.
- Popierius.
- Krakmolas ar nevirti ryžiai.
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl atsiranda šis potraukis, tačiau manoma, kad tai organizmo bandymas gauti trūkstamų medžiagų arba tiesiog neurologinė reakcija į geležies trūkumą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kaip diagnozuojamas geležies trūkumas?
Vien simptomų nepakanka. Būtina atlikti kraujo tyrimą. Svarbu žinoti, kad paprasto bendro kraujo tyrimo (BKT) dažnai neužtenka, nes hemoglobinas gali būti normos ribose, nors geležies atsargos jau išsekusios. Tiksliausiai situaciją parodo feritino tyrimas, kuris atspindi organizme sukauptas geležies atsargas.
Ar galiu tiesiog gerti papildus be gydytojo nurodymo?
Nerekomenduojama. Geležies perteklius yra toksiškas ir gali pažeisti kepenis bei kitus organus. Be to, geležies papildai gali sukelti virškinimo sutrikimus. Visada pasitarkite su gydytoju dėl dozės ir vartojimo trukmės.
Kokie maisto produktai trukdo įsisavinti geležį?
Kalcis (pieno produktai), taninai (kava, arbata, šokoladas) ir fitatai (pilno grūdo produktai) gali blokuoti geležies pasisavinimą. Jei geriate geležies papildus ar valgote geležimi turtingą maistą, kavos ar pieno produktų venkite bent 1–2 valandas prieš ir po valgio.
Per kiek laiko atsistato geležies lygis?
Tai ilgas procesas. Priklausomai nuo deficito lygio, savijauta gali pagerėti per kelias savaites, tačiau atsargoms (feritinui) pilnai atsistatyti dažnai prireikia 3–6 mėnesių nuoseklaus gydymo.
Ką daryti, jei atpažinote šiuos simptomus?
Jei skaitydami šį straipsnį atpažinote save, svarbiausia nesiimti savigydos aklai. Geležies trūkumas gali atsirasti ne tik dėl prastos mitybos, bet ir dėl rimtesnių priežasčių, pavyzdžiui, slapto kraujavimo virškinamajame trakte (opų, polipų), celiakijos (glitimo netoleravimo) ar ginekologinių problemų.
Pirmasis žingsnis – išsamūs kraujo tyrimai. Jei nustatomas trūkumas, gydytojas paskirs tinkamą gydymą. Tačiau mityba visada lieka pagrindiniu prevencijos ir sveikimo pagrindu. Norint padidinti geležies kiekį natūraliai, į racioną būtina įtraukti:
- Heminę geležį (geriausiai pasisavinama): Raudona mėsa (jautiena), kepenys, paukštiena, žuvis.
- Neheminę geležį (augalinės kilmės): Lęšiai, pupelės, špinatai, burokėliai, moliūgų sėklos, džiovinti abrikosai.
- Pagalbininkus: Vitaminas C yra geriausias geležies draugas. Valgydami augalinės kilmės geležį, būtinai kartu valgykite produktus, turinčius daug vitamino C (paprikas, citrusinius vaisius, brokolius, raugintus kopūstus), nes tai gali padidinti geležies įsisavinimą net kelis kartus.
Atminkite, kad lėtinis nuovargis nėra normali būsena. Tai signalas, kurį siunčia jūsų kūnas, prašydamas dėmesio ir rūpesčio. Laiku atstatę geležies atsargas, ne tik susigrąžinsite fizines jėgas, bet ir pagerinsite gyvenimo kokybę, nuotaiką bei protinį darbingumą.
