Daugelis iš mūsų susiduria su situacija, kai mėnesio pabaigoje žvelgiant į banko sąskaitą kyla natūralus klausimas: kur dingo visi pinigai? Atrodo, kad didelių pirkinių nebuvo, prabangos prekių neįsigijome, tačiau balansas vis tiek nedžiugina. Dažniausiai problema slypi ne viename dideliame pirkinyje, o daugybėje mažų, nepastebimų išlaidų, kurios bėgant laikui susideda į solidžias sumas. Gera žinia ta, kad norint sutaupyti, nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo ar atsisakyti visų malonumų. Finansinė sėkmė dažniau priklauso nuo sąmoningumo ir teisingų įpročių formavimo, o ne nuo drastiško diržų veržimosi. Šiame straipsnyje aptarsime praktiškus ir laiko patikrintus metodus, kurie padės sukaupti finansinį rezervą be didelio streso.
Atlikite sąžiningą finansų auditą
Pirmas žingsnis į finansinę laisvę yra aiškus supratimas, kokia yra jūsų dabartinė situacija. Negalite valdyti to, ko nematuojate. Daugelis žmonių vengia žiūrėti į savo banko išrašus, nes bijo to, ką ten pamatys, tačiau būtent ten slypi atsakymai.
Skirkite vieną vakarą peržiūrėti paskutinių trijų mėnesių išlaidas. Sugrupuokite jas į kategorijas: būtinosios išlaidos (būstas, maistas, transportas), kintamosios išlaidos (pramogos, drabužiai) ir atsitiktinės išlaidos. Tai padės pamatyti realų vaizdą. Galbūt nustebsite pamatę, kiek išleidžiate kavinėse ar impulsyviems pirkiniams internetu.
Taikykite 50/30/20 taisyklę
Vienas populiariausių ir lengviausiai pritaikomų biudžeto planavimo metodų yra 50/30/20 taisyklė. Ji padeda subalansuoti pajamas ir išlaidas be sudėtingų skaičiavimų:
- 50% pajamų turėtų būti skiriama būtiniausiems poreikiams: nuomai ar paskolai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir vaistams. Tai yra išlaidos, be kurių negalite išgyventi.
- 30% pajamų skiriama norams ir laisvalaikiui: tai vakarienės mieste, prenumeratos, hobių reikmenys, kelionės ar nauji drabužiai. Svarbu suprasti, kad taupymas nereiškia atsisakymo gyventi – tai reiškia gyventi pagal galimybes.
- 20% pajamų privalo būti atidedama taupymui, investavimui arba skolų grąžinimui. Tai yra jūsų finansinės ateities pamatas.
Maisto planavimas – galingiausias ginklas prieš išlaidas
Maistas yra viena didžiausių išlaidų kategorijų daugelyje šeimų, ir būtent čia dažniausiai vyksta didžiausias pinigų švaistymas. Niekada neikite į parduotuvę alkani ir be sąrašo – tai auksinė taisyklė, kurią girdėjote tūkstantį kartų, bet ar jos laikotės?
Planavimas savaitei į priekį gali sutaupyti šimtus eurų per mėnesį. Kai tiksliai žinote, ką gaminsite, perkate tik reikiamus ingredientus. Tai padeda išvengti situacijų, kai šaldytuve genda produktai, kurių nespėjote suvartoti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į prekybos centrų „nuosavus prekių ženklus“. Dažnai kruopos, pieno produktai ar konservai, pažymėti parduotuvės logotipu, yra gaminami tų pačių didžiųjų gamintojų, tačiau kainuoja gerokai pigiau vien dėl to, kad nereikia mokėti už prekės ženklo rinkodarą.
Kitas svarbus aspektas – pietūs darbe. Jei kasdien perkate pietus kavinėje, per mėnesį tam galite išleisti nuo 100 iki 200 eurų. Namuose paruoštas maistas ne tik sveikesnis, bet ir kainuoja kelis kartus pigiau. Net jei pietus į darbą nešitės tik 3 dienas per savaitę, metinis sutaupymas bus akivaizdus.
Nematomos išlaidos: prenumeratos ir mokesčiai
Gyvename prenumeratų amžiuje. Muzika, filmai, sporto klubai, programėlės – viskas reikalauja mėnesinio mokesčio. Dažnai užsisakome paslaugą bandomajam laikotarpiui ir pamirštame ją atšaukti, arba mokame už tai, kuo naudojamės itin retai.
Peržiūrėkite savo sąskaitas ir užduokite sau kritinius klausimus:
- Ar tikrai žiūrite tris skirtingas vaizdo transliacijų platformas? Galbūt užtenka vienos, o kitas galite rotuoti kas mėnesį?
- Ar lankotės sporto klube pakankamai dažnai, kad tai atsipirktų? Galbūt šiltuoju metų laiku galite sportuoti lauke?
- Ar jūsų mobiliojo ryšio ir interneto planai vis dar konkurencingi? Rinkoje nuolat atsiranda pigesnių pasiūlymų, o lojalumas vienam tiekėjui retai atsiperka finansiškai. Paskambinkite savo tiekėjui ir pasiteiraukite dėl geresnių sąlygų – dažnai vien užuomina apie išėjimą pas konkurentus padeda gauti geresnę kainą.
Impulsyvaus pirkimo psichologija ir 24 valandų taisyklė
Rinkodaros specialistai puikiai išmano žmogaus psichologiją ir daro viską, kad mes pirktume čia ir dabar. Išpardavimai, riboto laiko pasiūlymai ir ryškios etiketės sukelia skubos jausmą. Tačiau dažniausiai šie pirkiniai mums nėra būtini.
Norint suvaldyti impulsyvų pirkimą, verta taikyti 24 valandų taisyklę (dideliems pirkiniams – 30 dienų taisyklę). Jei pamatėte daiktą, kurio labai užsinorėjote, bet jo nėra jūsų būtinųjų pirkinių sąraše, palaukite 24 valandas. Per šį laiką emocijos atslūgs ir įsijungs racionalus mąstymas. Dažniausiai kitą dieną suprasite, kad tas daiktas jums visai nereikalingas arba galite be jo puikiai išsiversti.
Atsisakykite prenumeruojamų naujienlaiškių
Elektroninis paštas, užkimštas pasiūlymais apie „nepakartojamas nuolaidas“, yra tiesioginis dirgiklis leisti pinigus. Atsisakykite visų parduotuvių naujienlaiškių. Jei jums tikrai reikės kokio nors daikto, jūs jį susirasite patys. Nereikia, kad kažkas nuolat primintų apie daiktus, kurių jums nereikia.
Automatizuokite taupymą
Vienas efektyviausių būdų taupyti be vargo – paversti šį procesą nematomu. Jei pasitikite tik savo valia, tikėtina, kad taupymas bus nepastovus. Dauguma bankų siūlo automatines taupymo funkcijas.
Nustatykite automatinį pavedimą algos gavimo dieną. Pinigai turėtų būti pervedami į atskirą taupomąją sąskaitą dar prieš pradedant juos leisti einamosioms išlaidoms. Tai vadinama principu „pirmiausia susimokėk sau“. Net jei tai bus 20 ar 50 eurų – svarbiausia yra reguliarumas.
Taip pat labai populiari funkcija yra „grąžos apvalinimas“ (angl. round-up). Kaskart atsiskaitant kortele, suma suapvalinama iki artimiausio euro, o skirtumas nukeliauja į taupyklę. Pavyzdžiui, jei perkate kavą už 2,40 Eur, nuo sąskaitos nuskaičiuojami 3,00 Eur, o 0,60 Eur keliauja į taupyklę. Tai visiškai neskausmingas būdas, kuris per mėnesį gali padėti sukaupti papildomą sumą be jokių pastangų.
Energijos ir išteklių taupymas namuose
Taupymas namuose dažnai atrodo kaip smulkmena, tačiau metinėje perspektyvoje tai gali sudaryti reikšmingą sumą, ypač turint omenyje kylančias energijos kainas. Keletas paprastų pakeitimų gali sumažinti sąskaitas:
- Apšvietimas: Pakeiskite visas senas lemputes į LED. Jos naudoja iki 80% mažiau elektros energijos ir tarnauja gerokai ilgiau.
- Skalbimas: Skalbkite drabužius 30–40 laipsnių temperatūroje. Dauguma šiuolaikinių skalbiklių puikiai veikia ir vėsesniame vandenyje, o vandens šildymas sudaro didžiąją dalį skalbimo mašinos energijos sąnaudų.
- Budėjimo režimas: Išjunkite prietaisus iš elektros lizdo, kai jų nenaudojate. Televizoriai, kompiuteriai ir krovikliai net ir budėjimo režimu vartoja elektrą (vadinamieji „vampyrai“).
- Šildymas: Sumažinkite kambario temperatūrą bent vienu laipsniu. Žmogaus kūnui šis pokytis beveik nejuntamas, tačiau šildymo sąskaitą tai gali sumažinti apie 5-10%.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Taupymas ir asmeninių finansų valdymas dažnai kelia daug klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius neaiškumus, kurie padės geriau orientuotis taupymo procese.
Kiek pinigų turėčiau turėti „juodai dienai“?
Finansų ekspertai rekomenduoja sukaupti sumą, lygią jūsų 3–6 mėnesių būtinosioms išlaidoms. Šis fondas (finansinė pagalvė) skirtas nenumatytiems atvejams: ligai, darbo praradimui ar automobilio remontui. Pradėkite nuo mažesnio tikslo, pavyzdžiui, 500 ar 1000 eurų, ir palaipsniui jį didinkite.
Kaip taupyti, jei mano pajamos labai mažos?
Taupyti galima net ir gaunant mažas pajamas, tik procesas bus lėtesnis. Svarbiausia yra įpročio formavimas. Pradėkite nuo 1% ar 2% savo pajamų atidėjimo. Peržiūrėkite pačias smulkiausias išlaidas – galbūt galima rasti pigesnių alternatyvų buityje ar atsisakyti vieno žalingo įpročio, kuris kainuoja pinigus.
Ar geriau pirmiausia grąžinti skolas ar taupyti?
Tai priklauso nuo skolų palūkanų. Jei turite skolų su didelėmis palūkanomis (pvz., greitieji kreditai, kredito kortelės skolos), finansiškai naudingiau pirmiausia jas padengti, nes palūkanos dažniausiai viršija bet kokią tikėtiną grąžą iš taupymo. Tačiau visada rekomenduojama turėti bent minimalų 100–300 eurų rezervą nenumatytoms išlaidoms, kad sugedus automobiliui nereikėtų vėl skolintis.
Ar grynieji pinigai padeda sutaupyti geriau nei kortelė?
Tyrimai rodo, kad atsiskaitydami grynaisiais žmonės jaučia didesnį „išsiskyrimo skausmą“, todėl yra linkę išleisti mažiau. Kortelės brūkštelėjimas yra per daug abstraktus veiksmas, todėl smegenys ne visada fiksuoja tai kaip pinigų praradimą. Jei sunku kontroliuoti išlaidas, pabandykite savaitės biudžetą maistui ir pramogoms išsigryninti ir naudoti tik grynuosius.
Finansinė ramybė kaip gyvenimo būdas
Pinigų taupymas neturėtų būti vienkartinė akcija ar kančia. Tai yra procesas, kurio tikslas – suteikti jums saugumo jausmą ir laisvę rinktis. Kai turite santaupų, jūs nebesate priklausomi nuo kito atlyginimo, galite drąsiau priimti karjeros sprendimus, mažiau stresuojate dėl netikėtų gyvenimo posūkių ir galite planuoti didesnius gyvenimo tikslus.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite vieną ar du metodus iš aprašytųjų šiame straipsnyje ir pritaikykite juos jau šią savaitę. Galbūt tai bus automatinis 20 eurų pervedimas į taupyklę, o galbūt – savaitės meniu sudarymas. Svarbiausia yra nuoseklumas. Laikui bėgant, šie maži veiksmai taps natūralia jūsų gyvenimo dalimi, o augantis sąskaitos likutis taps geriausia motyvacija tęsti pradėtą kelią. Atsiminkite, kad finansinė gerovė sukuriama ne per vieną naktį, o per daugybę teisingų, kasdienių sprendimų.
