Šešėlinės vietos – ne problema, o galimybė
Daugeliui sodininkų ar kiemo puoselėtojų iškyla klausimas – ką galima sodinti šešėlyje? Nors saulėtose vietose pasirinkimas, atrodo, neribotas, pavėsingos erdvės taip pat gali tapti nuostabiomis žaliosiomis oazėmis. Reikia tik pasirinkti tinkamus augalus, kurie natūraliai prisitaikę augti esant mažesniam šviesos kiekiui. Tokios vietos dažnai būna šiaurinėje sklypo pusėje, po medžiais, palei tvorą ar šalia aukštų pastatų, todėl svarbu ne tik atrasti tinkamus augalus, bet ir apgalvoti, kaip pabrėžti natūralią jų tekstūrą bei spalvas.
Lapuočiai augalai, kuriems saulė nebūtina
Vieni patvariausių šešėliui augalų – dekoratyviniai lapuočiai. Plautės (Pulmonaria), širdinės rūtenės (Dicentra spectabilis), heucherų (Heuchera) veislės, ypač su kontrastingais lapais, puikiai išsiskiria net ir blankesnėje šviesoje. Hostos (Hosta), dar vadinamos melsvėmis, – tikri šešėlio karaliai. Jų lapai – stambūs, įvairiaspalviai, nuo melsvai žalių iki geltonai margų, o augalas atsparus sausroms ir šalčiui. Šie augalai puikiai tinka pakraščiams, takelių ar sienų apvadams.
Gėlės, kurios žydi net ir be tiesioginės saulės
Nors daugelis žydinčių gėlių mėgsta saulę, kai kurios rūšys vis dėlto džiugina žiedais ir pavėsyje. Aguonėlės (Anemone), astilbės (Astilbe), bruneros (Brunnera macrophylla) su smulkiais mėlynais žiedais – ne tik ištvermingos, bet ir elegantiškos. Jas verta sodinti grupėmis, kad sukurtų vientisą žydėjimo efektą. Taip pat rekomenduojamos vėdrynų ir lilijinių šeimos atstovės, kurios nori drėgnesnės dirvos, tačiau nebijo šešėlio.
Kryžmažiedės daržovės ir prieskoniai pavėsiui
Šešėlyje galima auginti ne tik dekoratyvinius augalus, bet ir kai kurias daržoves bei prieskonines žoleles. Salotos, špinatai, rukola ar krapai – tai kultūros, kurios netoleruoja kaitrios saulės ir karščio, todėl pavėsis joms gali būti netgi palankesnis. Žinoma, derlius galbūt bus ne toks gausus kaip saulėje, tačiau jis bus kokybiškas. Prie tokių daržovių galima priskirti ir kai kurias kopūstinių grupės rūšis, tokias kaip brokoliai ar lapiniai kopūstai.
Kaip paruošti dirvą ir palaikyti tinkamas sąlygas?
Šešėlyje dažnai būna padidėjusi drėgmė, ypač jei vieta neišdžiūsta po lietaus. Todėl svarbu pasirūpinti gera drenažo sistema – tam tinka smėlis, kompostas ar žievės mulčias. Prieš sodinant, verta papildyti dirvą humusu ar lapų kompostu, kad augalai gautų pakankamai maistingųjų medžiagų. Be to, kadangi fotosintezė šešėlyje vyksta lėčiau, reikėtų vengti pertręšimo – augalai gali išleisti per daug lapų, tačiau mažiau žydėti ar augti į viršų.
Patarimai, kaip vizualiai praskaidrinti šešėlinį kampą
Šešėlinės vietos sode ar kieme gali atrodyti niūrios, jei nebus tinkamai sukomponuotos. Patariama naudoti augalus su šviesesniais lapais ar kontrastingomis spalvomis. Tokie augalai kaip baltalapės hostos ar melsvos bruneros vizualiai „praskaidrina“ tamsų kampą. Taip pat galima naudoti šviesios spalvos takelius, dekoratyvinius akmenis ar keramikinius vazonus, kurie atspindi šviesą. Žemas, netiesioginis apšvietimas (pvz., saulės energija įkraunami šviestuvai) vakare suteiks jaukumo net ir šešėlinėje zonoje.
Šešėlio kampelis gali tapti jūsų sodo pažiba
Dažnai šešėlinės vietos lieka apleistos ar ignoruojamos, tačiau tinkamai jas išnaudojus galima sukurti vieną iš įdomiausių kiemo ar sodo zonų. Tereikia kruopščiai pasirinkti tinkamus augalus, pritaikyti dirvožemio savybes bei pasirūpinti estetine visuma. Net jei vietovėje trūksta tiesioginės šviesos, tai dar nereiškia, kad trūks žalumos, tekstūrų ar net žiedų – su nedideliu pastangų kiekiu galima pasiekti tikrai išskirtinį rezultatą.
