Motociklininko šalmas nėra tik aksesuaras ar stiliaus detalė. Tai – asmeninė apsaugos sistema, kuri kritimo metu sugeria iki 70 % smūgio energijos ir gali lemti skirtumą tarp sužeidimo ir gyvybės praradimo. Vis dėlto Lietuvoje daugelis motociklininkų šalmus dėvi gerokai ilgiau, nei leidžia saugumo normos. Ši klaida, atrodo gana nekalta, gali kainuoti labai brangiai.
Kodėl šalmą reikia keisti net jei jis atrodo „kaip naujas“?
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, 2024 m. motociklų avarijų metu žuvo 18 vairuotojų – 40 % daugiau nei metais anksčiau. Daugeliu atvejų motociklininkai dėvėjo šalmus, tačiau ne visada tinkamus arba per senus. Specialistai pabrėžia, kad šalmo efektyvumas mažėja su laiku net ir be jokių matomų pažeidimų.
Vidinis šalmo sluoksnis (vadinamosios EPS putos) – sukuria apsauginį amortizuojantį barjerą tarp galvos ir išorinio smūgio. Laikui bėgant, ši medžiaga praranda elastingumą dėl temperatūros svyravimų, UV spindulių ir prakaito poveikio.
Išoriškai šalmas gali atrodyti puikiai, tačiau jo vidus tampa standesnis, mažiau sugeriantis smūgio jėgą. Tai reiškia, kad kritimo metu galva patirtų didesnį pagreitį ir atitinkamai – didesnį pavojų smegenims.
Penkeri metai – ne rinkodaros triukas, o saugumo riba
Didžioji dalis gamintojų nurodo, kad šalmą reikia keisti kas 5–7 metus nuo įsigijimo. Tai nėra reklaminis triukas, o rekomendacija, pagrįsta laboratoriniais bandymais. Per penkerius metus vidinė šalmo struktūra praranda apie 20–30 % smūgio slopinimo gebėjimo, net jei jis nebuvo kritęs ar stipriai naudojamas.
Dar vienas svarbus aspektas, kad net ir nedidelis kritimas ar smūgis gali pažeisti šalmo vidinę struktūrą. Neretai motociklininkai numeta šalmą ant grindinio ar bagažinės ir nors išorėje neatsiranda įtrūkimų, vidinės putos gali būti susispaudusios mikroskopiniais lygiais. Toks šalmas jau nebėra saugus, nes smūgio metu nebesugeria energijos taip, kaip turėtų.
Lietuvių klaida – „kol nesulūžo, tol tinka“
Būtent šis požiūris yra dažniausias pavojus mūsų keliuose. Dalis motociklininkų naudoja tą patį šalmą 10 ar net 15 metų, įsitikinę, kad „jis dar geras“. Tačiau šalmas nėra ilgaamžis daiktas. Jis turi savo galiojimo laiką, kaip ir saugos diržai ar oro pagalvės.
Kita klaida – naudoto šalmo pirkimas. Tai ypač paplitusi praktika tarp pradedančiųjų, norinčių sutaupyti. Deja, net jei toks šalmas atrodo tvarkingas, niekada nėra garantijos, kad jis nebuvo patyręs smūgio. Vidinė struktūra gali būti pažeista nepastebimai, o tokia „ekonomija“ avarijos metu gali kainuoti gyvybę.
Kada laikas naujam šalmui?
Pirmasis požymis – jo amžius. Jei šalmas senesnis nei septyneri metai arba pagamintas iki 2018 m. ir neatitinka naujojo ECE R22.06 standarto – jį vertėtų pakeisti. Šis standartas užtikrina griežtesnius bandymus.
Antrasis signalas – matomi nusidėvėjimo požymiai: atsipalaidavęs pamušalas, išblukęs paviršius, sutrūkinėjęs dirželis ar pasikeitęs šalmo kvapas. Tai rodo, kad vidinės medžiagos jau sugeria drėgmę ir prakaitą, o tai ilgainiui mažina jų patvarumą.
Trečiasis ženklas – net menkas smūgis. Jei šalmas krito ant žemės ar buvo įtrauktas į incidentą, jį reikėtų pakeisti nedelsiant (net jei išorinis paviršius atrodo sveikas). Vidinė apsauga nėra matoma plika akimi, todėl rizikuoti neverta.
Moksliškai įrodyta – šalmas išgelbsti gyvybes
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tinkamai dėvimas šalmas sumažina mirtinos galvos traumos riziką apie 40 %, o sunkių sužalojimų tikimybę – daugiau nei 70 %.
Lietuvos kelių policijos tarnyba taip pat nurodo, kad net 9 iš 10 žuvusių motociklininkų avarijų įvyksta iki 80 km/h greičiau. Tai reiškia, kad net ir vidutinio stiprumo smūgis gali būti mirtinas, jei šalmas prarado apsaugines savybes.
