Kodėl duomenų apsauga internete turi tapti kasdieniu įpročiu?
Kiekvieną dieną internete paliekame milžinišką kiekį asmeninės informacijos – nuo prisijungimų ir mokėjimo duomenų iki nuotraukų ir susirašinėjimų. Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip pasinaudoti šia informacija, todėl duomenų apsauga svarbi ne tik įmonėms, bet ir kiekvienam vartotojui. Net vienas neapdairus veiksmas – silpnas slaptažodis ar paspaudimas ant apgaulingos nuorodos – gali baigtis tapatybės vagyste ar finansiniais nuostoliais.
Dviejų veiksnių autentifikavimas – paprastas būdas padidinti saugumą
Vienas veiksmingiausių ir lengviausiai įgyvendinamų kibernetinio saugumo sprendimų – dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA). Prisijungiant prie paskyros, be slaptažodžio dar reikia papildomo patvirtinimo – SMS kodo, autentifikavimo programėlės kodo ar biometrikos. Net jei įsilaužėlis sužinotų slaptažodį, 2FA ženkliai sumažina tikimybę, kad jis pateks į jūsų paskyrą. 2FA jau palaiko dauguma platformų („Google“, „Facebook“, „Apple“, „Microsoft“, „Instagram“ ir t. t.), todėl verta skirti kelias minutes šiai parinkčiai aktyvuoti.
Slaptažodžių tvarkymas: ilgi, unikalūs ir saugiai saugomi
Silpni arba kartotiniai slaptažodžiai – dažniausia kibernetinių įsilaužimų priežastis. Norint apsaugoti paskyras rekomenduojama:
- Kiekvienai paskyrai naudoti unikalų, sudėtingą slaptažodį.
- Rinktis mažiausiai 12 simbolių kombinacijas iš raidžių, skaičių ir specialių ženklų.
- Naudoti slaptažodžių tvarkykles, tokias kaip „1Password“, „Bitwarden“ ar „LastPass“, kurios saugiai generuoja ir saugo slaptažodžius.
Tokios programėlės leidžia prisiminti tik vieną pagrindinį slaptažodį, o visus kitus – patikėti saugiam skaitmeniniam seifui.
Atpažinkite pavojingas nuorodas ir sukčiavimo bandymus
Sukčiavimas (angl. phishing) – dažniausia kibernetinių atakų forma. Įtartini el. laiškai, SMS ar skambučiai bando išvilioti prisijungimo ar finansinius duomenis. Svarbiausi patarimai:
- Niekada neveskite duomenų atidarę įtartiną nuorodą.
- Tikrinkite siuntėjo adresą – dažnai naudojami apgaulingai panašūs domenai (pvz.,
[email protected]vietoj[email protected]). - Kilus abejonei, apsilankykite oficialioje svetainėje rankiniu būdu arba susisiekite su įmone patikimais kanalais.
- Visada stebėkite, ar adresas prasideda
https://ir naršyklėje rodomas užrakto simbolis.
Viešieji „Wi-Fi“ tinklai ir jų pavojai
Nemokami belaidžiai tinklai kavinėse ar oro uostuose patogūs, bet dažnai nešifruoti. Tai reiškia, kad nusikaltėliai gali perimti siunčiamus duomenis. Apsisaugoti padės:
- Vengimas jungtis prie jautrių paskyrų (pvz., banko) per viešą „Wi-Fi“.
- VPN (virtualaus privataus tinklo) naudojimas, šifruojantis visą srautą.
- Mobiliojo interneto ar asmeninio „hotspoto“ naudojimas, kai įmanoma.
Sąmoningumo ugdymas – ilgalaikė investicija į saugumą
Technologinės priemonės bus veiksmingos tik tuomet, jei pats vartotojas supras kibernetinių grėsmių pobūdį. Svarbu nuolat domėtis naujais sukčiavimo metodais, sekti saugumo naujienas ir taikyti gerąją praktiką kasdieniame naršyme. Duomenų apsauga internete prasideda nuo asmeninės atsakomybės: kuo sąmoningesnis vartotojas, tuo mažesnė tikimybė tapti kibernetinių nusikaltėlių auka.
