Darbo paieška dažnai lyginama su amerikietiškais kalneliais – nuo euforijos radus idealų skelbimą iki nerimo laukiant skambučio. Tačiau pats svarbiausias ir daugiausiai streso keliantis etapas be jokios abejonės yra darbo pokalbis. Net ir turint puikų gyvenimo aprašymą bei solidžią patirtį, nesėkmingas pasirodymas pokalbio metu gali užkirsti kelią svajonių karjerai. Kaip karjeros konsultantai dažnai pastebi, sėkmė interviu metu priklauso ne tik nuo to, ką esate nuveikę praeityje, bet ir nuo to, kaip gebate tai pristatyti bei kaip pasiruošėte susitikimui. Tinkamas pasiruošimas yra tarsi inkaras, kuris suteikia pasitikėjimo savimi ir leidžia ramiai bei argumentuotai atsakyti net į pačius sudėtingiausius klausimus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime strategijas, kurios padės jums sužibėti, ir klaidas, kurios gali kainuoti darbo vietą.
Namų darbai: gilus įmonės ir pozicijos tyrimas
Viena dažniausių klaidų, kurią daro kandidatai, yra paviršutiniškas pasidomėjimas įmone. Atėjus į pokalbį ir paklausus „Ką žinote apie mus?“, atsakymas „Skaičiau, kad esate rinkos lyderiai“ yra pernelyg banalus ir neįrodantis jūsų motyvacijos. Karjeros specialistai rekomenduoja atlikti išsamią analizę.
Prieš pokalbį atlikite šiuos veiksmus:
- Išanalizuokite įmonės vertybes ir kultūrą: Peržiūrėkite ne tik oficialią svetainę, bet ir socialinius tinklus (LinkedIn, Facebook). Kaip jie komunikuoja? Kokie renginiai vyksta įmonės viduje? Tai padės suprasti, ar pritapsite prie kolektyvo.
- Pasidomėkite naujienomis: Galbūt įmonė neseniai laimėjo apdovanojimą, paleido naują produktą ar išsiplėtė į kitą rinką? Paminėdami šiuos faktus pokalbio metu, parodysite, kad esate smalsus ir iniciatyvus.
- Sužinokite apie pašnekovus: Jei žinote, kas ves pokalbį, peržiūrėkite jų LinkedIn profilius. Tai padės rasti bendrų sąlyčio taškų ar geriau suprasti jų profesinį kontekstą.
Taip pat itin svarbu dar kartą atidžiai perskaityti darbo skelbimą. Išsiaiškinkite, kokios problemos sprendimo darbdavys tikisi iš naujo darbuotojo. Pasiruošimas turi būti orientuotas į tai, kaip jūsų įgūdžiai gali padėti įmonei pasiekti jos tikslus.
Savęs pristatymas ir STAR metodas
Klausimas „Papasakokite apie save“ dažniausiai užduodamas pokalbio pradžioje, tačiau daugelį kandidatų jis vis dar išmuša iš vėžių. Tai nėra kvietimas pasakoti visą savo gyvenimo istoriją nuo darželio laikų. Tai jūsų „elevator pitch“ – trumpas, konkretus prisistatymas, orientuotas į profesinę vertę.
Atsakydami į elgsenos klausimus (pvz., „Papasakokite apie situaciją, kai teko spręsti konfliktą“), naudokite STAR metodą. Tai struktūra, kuri padeda pateikti išsamius ir įtikinamus atsakymus:
- S (Situation) – Situacija: Trumpai apibūdinkite kontekstą ar problemą.
- T (Task) – Užduotis: Paaiškinkite, koks buvo jūsų vaidmuo ir tikslas toje situacijoje.
- A (Action) – Veiksmas: Tai svarbiausia dalis. Konkrečiai nupasakokite, ką jūs padarėte (ne ką „mes“ padarėme), kokius įrankius naudojote ir kokius sprendimus priėmėte.
- R (Result) – Rezultatas: Įvardinkite pasiektą rezultatą. Jei įmanoma, naudokite skaičius ar faktus (pvz., „pardavimai padidėjo 10%“, „sutaupiau įmonei X eurų“).
Kūno kalba ir pirmasis įspūdis
Tyrimai rodo, kad didelė dalis informacijos apie mus yra perduodama neverbaliniu būdu. Net jei jūsų atsakymai yra tobuli, netinkama kūno kalba gali signalizuoti apie nepasitikėjimą savimi, aroganciją ar abejingumą.
Svarbiausi neverbalinės komunikacijos aspektai:
- Akių kontaktas: Išlaikykite natūralų akių kontaktą. Vengimas žiūrėti į akis gali būti suprastas kaip nesąžiningumas ar baimė, o pernelyg intensyvus spoksojimas – kaip agresija.
- Laikysena: Sėdėkite tiesiai, bet neįsitempę. Nesukryžiuokite rankų ant krūtinės, nes tai dažnai interpretuojama kaip gynybinė pozicija.
- Rankos: Gestikuliuokite saikingai, kad pabrėžtumėte savo žodžius. Venkite liesti veidą, žaisti su rašikliu ar plaukais – tai išduoda nervingumą.
- Apranga: Pasirinkite aprangą, atitinkančią įmonės kultūrą, tačiau visada geriau atrodyti šiek tiek oficialiau nei per daug laisvai. Tvarkinga išvaizda rodo pagarbą pašnekovui.
Didžiausios klaidos, kurių privalote vengti
Net ir geriausiai pasiruošę kandidatai kartais suklumpa darydami elementarias klaidas. Karjeros specialistai išskiria kelias „raudonas vėliavas“, kurios gali akimirksniu sugadinti įvaizdį.
1. Buvusių darbdavių kritikavimas
Tai viena didžiausių nuodėmių. Net jei jūsų buvęs vadovas buvo tikras tironas, o įmonėje vyravo chaosas, darbo pokalbio metu apie tai kalbėti negalima. Neigiami atsiliepimai apie buvusią darbovietę naujam darbdaviui signalizuoja, kad esate konfliktiška asmenybė, nelojalus darbuotojas ir ateityje taip pat kalbėsite apie juos. Jei klausiama, kodėl išėjote, fokusuokitės į norą tobulėti, ieškoti naujų iššūkių, o ne į tai, kas buvo blogai.
2. Klausimų neturėjimas
Pokalbio pabaigoje beveik visada nuskamba frazė: „Ar turite mums klausimų?“. Atsakymas „Ne, viskas aišku“ yra praleista galimybė. Tai rodo pasyvumą arba domėjimosi stoką. Turėkite pasiruošę bent 2-3 klausimus, pavyzdžiui: „Kokie yra pagrindiniai šios pozicijos tikslai pirmajam pusmečiui?“, „Kaip atrodo sėkmingas darbuotojas jūsų įmonėje?“, „Kokie didžiausi iššūkiai šiuo metu kyla komandai?“.
3. Melavimas arba faktų iškraipymas
Niekada neprisiimkite nuopelnų už darbus, kurių neatlikote, ir nemeluokite apie savo įgūdžius (pvz., kalbų mokėjimą ar programinės įrangos valdymą). Patyrę atrankų specialistai moka užduoti kontrolinius klausimus, kurie greitai atskleidžia tiesą. Be to, melas gali paaiškėti bandomuoju laikotarpiu, o tai sugadins jūsų reputaciją ilgam.
Kaip pasiruošti nuotoliniam darbo pokalbiui?
Šiuolaikinėje darbo rinkoje nuotoliniai pokalbiai tapo norma. Nors jie atrodo paprastesni (nereikia niekur važiuoti), jie reikalauja specifinio techninio pasiruošimo. Įsitikinkite, kad jūsų interneto ryšys stabilus, kamera ir mikrofonas veikia kokybiškai. Pasirinkite neutralų foną ir gerą apšvietimą – šviesa turėtų kristi jums į veidą, o ne iš nugaros.
Taip pat svarbu pašalinti trikdžius: išjunkite telefono garsą, uždarykite nereikalingus naršyklės langus, perspėkite namiškius, kad jūsų netrukdytų. Į nuotolinį pokalbį žiūrėkite taip pat rimtai, kaip į gyvą susitikimą – tai reiškia pilną aprangą (ne tik viršutinę dalį!) ir punktualumą prisijungiant.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kankina kandidatus ruošiantis pokalbiams.
Kaip atsakyti į klausimą apie atlyginimą?
Tai derybų klausimas. Geriausia, jei prieš pokalbį išsiaiškinsite rinkos vidurkį tokiai pozicijai. Jei jūsų klausia apie lūkesčius, galite nurodyti rėžius (nuo-iki), pabrėždami, kad galutinė suma priklauso nuo atsakomybių ir papildomų naudų krepšelio. Venkite įvardinti tikslų skaičių per anksti, jei dar nesuprantate viso darbo krūvio.
Kaip paaiškinti „skyles“ (pertraukas) karjeroje?
Būkite atviri, bet pozityvūs. Jei turėjote pertrauką dėl motinystės, kelionių, studijų ar sveikatos, trumpai tai paminėkite. Svarbiausia pabrėžti, kad dabar esate pasiruošę grįžti į darbo rinką su nauja energija. Jei per pertrauką mokėtės, savanoriavote ar tobulinote įgūdžius, būtinai tai akcentuokite – tai rodo, kad laikas nebuvo praleistas veltui.
Ką sakyti paklausus apie didžiausius trūkumus?
Venkite klišinių atsakymų kaip „esu perfekcionistas“ arba „dirbu per daug“. Tai skamba nenuoširdžiai. Geriausia strategija – įvardinti realų, bet darbui nekritišką trūkumą ir, svarbiausia, papasakoti, kaip su juo dirbate. Pavyzdžiui: „Kartais man sunku kalbėti prieš didelę auditoriją, todėl lankau viešojo kalbėjimo kursus ir stengiuosi dažniau pristatyti projektus komandos susirinkimuose“.
Ar verta siųsti padėkos laišką po pokalbio?
Taip, tai yra puiki praktika, kuri išskiria jus iš kitų kandidatų. Trumpas, mandagus el. laiškas, išsiųstas per 24 valandas po pokalbio, parodo jūsų profesionalumą ir dar kartą patvirtina susidomėjimą pozicija. Jame galite padėkoti už skirtą laiką ir trumpai paminėti vieną ar du aspektus, kurie jums labiausiai patiko pokalbio metu.
Požiūris į pokalbį kaip į lygiaverčių partnerių susitikimą
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – keiskite savo vidinę nuostatą. Dažnai kandidatai eina į darbo pokalbį jausdamiesi lyg tardyme, kur darbdavys turi visą galią, o kandidatas – tik prašytojas. Toks mąstymas didina stresą ir mažina pasitikėjimą savimi. Prisiminkite, kad darbo pokalbis yra abipusis procesas. Tai lygiaverčių partnerių verslo susitikimas.
Įmonė turi problemą (laisvą darbo vietą) ir ieško sprendimo (darbuotojo), o jūs turite įgūdžius, kurie gali tą problemą išspręsti. Jūs taip pat renkatės: vertinate, ar ši įmonė atitinka jūsų vertybes, ar čia galėsite augti, ar jums tinka vadovavimo stilius. Kai į pokalbį žiūrite kaip į galimybę išsiaiškinti, ar jums „pakeliui“, dingsta baimė suklysti ir atsiranda erdvė natūraliam, profesionaliam dialogui. Būtent toks požiūris dažniausiai ir palieka geriausią įspūdį darbdaviams.
