Kaip patiems pagreitinti kompiuterį: praktiški patarimai

Lėtai veikiantis kompiuteris yra viena iš labiausiai erzinančių šiuolaikinio technologijų pasaulio problemų. Nesvarbu, ar bandote atlikti svarbią darbo užduotį, ar tiesiog norite pažiūrėti mėgstamą serialą po ilgos dienos, nuolatinis strigimas, ilgai besikraunantys langai ir neatsiliepiančios programos gali išvesti iš kantrybės net ir patį ramiausią žmogų. Dažnai pirmoji mintis, kilusi susidūrus su šia problema, yra kreiptis į profesionalų kompiuterių meistrą arba apskritai pirkti naują įrenginį. Tačiau neskubėkite atverti piniginės. Didžioji dalis kompiuterio sulėtėjimo priežasčių yra tiesiogiai susijusios su programinės įrangos netvarka, nereikalingais fone veikiančiais procesais ar paprasčiausiu netinkamu sistemos išteklių valdymu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokius žingsnius galite atlikti patys, tiesiog dabar, sėdėdami prie savo ekrano, kad sugrąžintumėte įrenginiui pradinį greitį ir našumą. Visi šie metodai yra visiškai saugūs, nereikalauja gilių programavimo žinių ir, kas svarbiausia, nieko nekainuoja.

Norint sėkmingai atgaivinti kompiuterį, svarbu suprasti, kad operacinė sistema yra tarsi gyvas organizmas. Bėgant laikui joje kaupiasi įvairios skaitmeninės šiukšlės: laikinieji failai, nebaigti atnaujinimai, programų likučiai ir naršymo istorija. Kiekvienas įdiegtas papildinys ar programa reikalauja tam tikros dalies kompiuterio atminties bei procesoriaus resursų. Kai šių reikalavimų tampa per daug, sistema pradeda dusti. Atlikdami nuoseklų sistemos valymą ir optimizavimą, jūs atlaisvinsite gyvybiškai svarbius išteklius, leisdami kompiuteriui vėl „kvėpuoti“ visu pajėgumu. Pradėkime nuo pačių svarbiausių ir didžiausią įtaką greičiui turinčių veiksmų.

Operacinės sistemos ir programinės įrangos atnaujinimas

Nors nuolat iššokantys pranešimai apie sistemos atnaujinimus gali atrodyti kaip erzinantis trukdis, jie yra kritiškai svarbūs jūsų kompiuterio sklandžiam veikimui. Kūrėjai nuolat tobulina operacines sistemas, taiso klaidas, kurios sukelia atminties nutekėjimus (angl. memory leaks), ir lopo saugumo spragas. Atminties nutekėjimas atsiranda tada, kai programa pasisavina dalį operatyviosios atminties (RAM), bet baigusi darbą jos negrąžina sistemai. Tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kompiuteris po kelių valandų darbo pradeda smarkiai strigti. Įdiegdami naujausius atnaujinimus, jūs užtikrinate, kad šios programinio kodo klaidos būtų ištaisytos.

Taip pat labai svarbu atnaujinti ir kompiuterio tvarkykles (angl. drivers). Tvarkyklės yra savotiški vertėjai tarp operacinės sistemos ir techninės įrangos komponentų, tokių kaip vaizdo plokštė, procesorius ar tinklo plokštė. Pasenusios vaizdo plokštės tvarkyklės gali drastiškai sumažinti kompiuterio našumą net atliekant tokius paprastus veiksmus kaip vaizdo įrašų peržiūra internete. Norėdami atnaujinti sistemą, tiesiog atidarykite operacinės sistemos nustatymus ir raskite skiltį, atsakingą už atnaujinimus. Leiskite sistemai atlikti paiešką, atsisiųsti reikiamus failus ir, jei prašoma, iš naujo paleiskite kompiuterį.

Fone veikiančių ir automatiškai pasileidžiančių programų valdymas

Viena iš labiausiai nepastebimų, tačiau daugiausia žalos kompiuterio greičiui darančių problemų yra programos, kurios pasileidžia automatiškai vos tik įjungus kompiuterį ir toliau tyliai veikia fone. Dažnai mes net neįtariame, kiek daug programų yra aktyvios tuo pačiu metu. Skambučių programėlės, debesų saugyklų sinchronizavimo įrankiai, žaidimų platformos ir įvairūs sistemos optimizatoriai kovoja dėl jūsų procesoriaus dėmesio ir RAM atminties.

Automatinio paleidimo programų išjungimas

Jei jūsų kompiuteris kraunasi nepaprastai ilgai, greičiausiai kaltas per didelis automatiškai pasileidžiančių programų sąrašas. Norėdami jį sutvarkyti, turite atlikti kelis paprastus veiksmus:

  1. Paspauskite klaviatūros kombinaciją Ctrl + Shift + Esc, kad atidarytumėte Užduočių tvarkyklę (angl. Task Manager).
  2. Jei matote tik supaprastintą langą, apačioje paspauskite Daugiau informacijos (angl. More details).
  3. Eikite į skirtuką Paleistis (angl. Startup). Čia matysite visų programų sąrašą, kurios startuoja kartu su operacine sistema.
  4. Atkreipkite dėmesį į stulpelį, rodantį programos poveikį paleidimui (angl. Startup impact). Programos su „Dideliu“ (High) poveikiu labiausiai lėtina kompiuterio įsijungimą.
  5. Pažymėkite nereikalingas programas (pavyzdžiui, Skype, Spotify ar uTorrent, jei nenorite, kad jos pasileistų iškart) ir paspauskite mygtuką Išjungti (angl. Disable).

Svarbu paminėti, kad šis veiksmas neištrina pačios programos iš kompiuterio. Jūs tiesiog uždraudžiate jai savavališkai pasileisti įjungiant įrenginį. Programą visada galėsite įjungti patys, kai tik jos prireiks, paspaudę jos ikoną darbalaukyje.

Kietojo disko vietos atlaisvinimas ir valymas

Kietasis diskas yra jūsų kompiuterio ilgalaikė atmintis. Net jei turite labai galingą procesorių ir daug RAM, pilnas iki pat kraštų kietasis diskas privers sistemą veikti vėžlio greičiu. Operacinei sistemai reikia laisvos vietos, kad ji galėtų kurti laikinuosius failus, valdyti virtualiąją atmintį (angl. paging file) ir sklandžiai perkelti duomenis. Rekomenduojama visada palikti bent 15-20% laisvos vietos pagrindiniame sistemos diske (dažniausiai tai diskas C:).

Nereikalingų ir laikinųjų failų pašalinimas

Norėdami greitai atlaisvinti vietos, jums nereikia rankiniu būdu naršyti po gilius sistemos aplankus. Operacinėse sistemose yra įmontuoti puikūs disko valymo įrankiai. Paleidę disko valymo programą, galite saugiai ištrinti šiuos elementus:

  • Laikinuosius interneto failus: Tai naršyklių sukaupti duomenys, kurie greitina puslapių krovimą, bet ilgainiui užima pernelyg daug vietos.
  • Atsisiuntimų aplanko turinį: Dažnai mes parsisiunčiame diegimo failus, PDF dokumentus ar nuotraukas, peržiūrime juos ir paliekame „Atsisiuntimų“ aplanke amžiams. Peržiūrėkite šį aplanką ir ištrinkite tai, ko nebereikia.
  • Sistemos klaidų atminties failus: Tai žurnalai, kuriuos sistema sukuria įvykus klaidai. Paprastam vartotojui jie nėra reikalingi.
  • Šiukšliadėžės turinį: Failai nėra galutinai ištrinami iš kompiuterio, kol neištuštinate šiukšliadėžės. Tai gali atlaisvinti dešimtis gigabaitų erdvės.

Disko defragmentavimas (Aktualu tik HDD diskams)

Jei jūsų kompiuteryje įmontuotas senesnės kartos mechaninis kietasis diskas (HDD), ilgainiui jame esantys failai susiskaido į daugybę mažų fragmentų, išmėtytų po visą disko paviršių. Tai reiškia, kad norint atidaryti vieną failą, disko skaitymo galvutė turi atlikti daug fizinių judesių, kas labai sulėtina procesą. Sistemoje esantis disko defragmentavimo įrankis surenka šiuos failų gabaliukus į vieną vietą. Svarbu: jei naudojate modernų SSD (Solid State Drive) diską, defragmentavimo atlikti jokiu būdu nereikia ir netgi nerekomenduojama, nes tai eikvoja SSD disko rašymo ciklus ir trumpina jo tarnavimo laiką.

Vizualinių efektų ir animacijų išjungimas

Šiuolaikinės operacinės sistemos yra sukurtos taip, kad atrodytų gražiai ir moderniai. Permatomi langai, švelniai išnykstantys meniu, piktogramų šešėliai ir sklandžios animacijos džiugina akį, tačiau visa tai reikalauja papildomų skaičiavimo resursų. Jei jūsų kompiuteris yra senesnis arba neturi dedikuotos vaizdo plokštės, šie grožybių elementai gali smarkiai sumažinti bendrą sistemos greitį ir reagavimo laiką.

Išjungti vizualinius efektus yra labai paprasta. Sistemos nustatymuose turite surasti „Išplėstinius sistemos nustatymus“ (angl. Advanced system settings) ir atidaryti našumo (angl. Performance) parinktis. Ten rasite sąrašą visų animacijų. Pasirinkę parinktį „Koreguoti siekiant geriausio našumo“ (angl. Adjust for best performance), išjungsite visus nebūtinus vizualinius efektus. Nors operacinės sistemos išvaizda taps kiek primityvesnė ir paprastesnė, jūs iškart pastebėsite, kad langai atsidaro greičiau, o meniu reaguoja be jokio vėlavimo.

Kenkėjiškų programų ir virusų paieška

Ne visi kompiuterio sulėtėjimai atsiranda dėl natūralaus senėjimo ar nekaltų vartotojo klaidų. Kartais priežastis būna daug pavojingesnė – kompiuterį užkrėtę virusai, Trojos arkliai ar kitos kenkėjiškos programos. Ypatingai dažnai šiomis dienomis pasitaiko slaptų kriptovaliutų kasėjų (angl. cryptominers). Tai programos, kurios slapta įsikuria jūsų sistemoje ir naudoja visą jūsų procesoriaus bei vaizdo plokštės galią kasti kriptovaliutą nusikaltėliams. Jūs to nematote jokiame lange, tačiau kompiuteris nuolat ūžia, kaista ir veikia nepakeliamai lėtai.

Kad to išvengtumėte, būtina atlikti pilną sistemos skenavimą. Tam visiškai pakanka operacinėje sistemoje integruoto saugumo įrankio (pavyzdžiui, „Windows Defender“). Svarbu pasirinkti ne greitąjį, o pilną arba išplėstinį skenavimą. Šis procesas gali užtrukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo jūsų kietojo disko dydžio ir užimtumo. Skenavimo metu kompiuteriu geriau nesinaudoti, kad antivirusinė programa galėtų netrukdomai patikrinti kiekvieną sistemos kampelį ir neutralizuoti rastas grėsmes.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar verta naudoti trečiųjų šalių kompiuterio valymo ir „greitinimo“ programas?

Geriausia šių programų vengti. Nors internete apstu įvairių „PC Optimizer“ ar „Registry Cleaner“ tipo įrankių, didžioji dalis jų neduoda jokios realios naudos, o kartais atneša ir žalos. Tokios programos dažnai pačios nuolat veikia fone, rodydamos gąsdinančius, bet netikrus pranešimus apie sistemos klaidas, ir eikvoja kompiuterio resursus. Sistemoje jau yra įmontuoti visi reikalingi saugūs įrankiai diskui valyti ir optimizuoti.

Kaip dažnai turėčiau iš naujo paleisti (perkrauti) savo kompiuterį?

Rekomenduojama kompiuterį iš naujo paleisti bent kartą per savaitę. Daugelis vartotojų įprato kompiuterį tiesiog užmigdyti (angl. Sleep mode) uždarydami nešiojamojo kompiuterio dangtį. Nors tai patogu, nes leidžia greitai grįžti prie darbo, ilgą laiką neperkraunant sistemos, operatyviojoje atmintyje (RAM) prisikaupia šiukšlių ir klaidų. Pilnas perkrovimas išvalo laikinąją atmintį ir nutraukia įstrigusius foninius procesus.

Ar kompiuterio darbalaukio tvarka turi įtakos jo greičiui?

Taip, ypač senesniuose kompiuteriuose. Kiekviena piktograma, nuotrauka ar dokumentas, esantis darbalaukyje, reikalauja sistemos atminties vien tam, kad būtų nuolat atvaizduojamas ekrane. Jei jūsų darbalaukis yra nuklotas šimtais failų, operacinė sistema kiekvieną kartą perkraudama ekraną turi juos visus apdoroti. Geriausia praktika yra sukurti kelis pagrindinius aplankus dokumentuose ir ten surūšiuoti savo failus, o darbalaukyje palikti tik pačias būtiniausias nuorodas.

Efektyvus interneto naršyklės išteklių valdymas

Labai dažnai vartotojai teigia, kad jų „kompiuteris veikia lėtai“, nors iš tikrųjų lėtai veikia tik interneto naršyklė. Šiuolaikinės naršyklės yra be galo galingos, tačiau kartu ir nepaprastai imlios kompiuterio resursams. Jei esate iš tų žmonių, kurie vienu metu laiko atidarę dvidešimt ar trisdešimt naršyklės skirtukų (angl. tabs), jūsų kompiuterio operatyvioji atmintis (RAM) gali būti visiškai išsekinta vien šio proceso.

Kiekvienas atviras skirtukas veikia kaip atskira programa, nuolat atnaujinanti informaciją, rodanti reklamas ir kraunanti vaizdo įrašus fone. Kad išspręstumėte šią problemą, ugdykite įprotį uždaryti tuos puslapius, kurių jums šiuo metu nebereikia. Taip pat verta peržiūrėti įdiegtų naršyklės plėtinių (angl. extensions) sąrašą. Kiekvienas ad-blokeris, vertėjas ar nuolaidų ieškiklis papildomai apkrauna naršyklę. Palikite tik tuos plėtinius, be kurių neįsivaizduojate savo kasdienio darbo, o visus kitus išjunkite arba visiškai pašalinkite.

Dar vienas naudingas žingsnis – naršyklės spartinančiosios atminties (angl. cache) išvalymas. Naršyklė išsaugo aplankytų svetainių paveikslėlius ir elementus, kad kitą kartą puslapis užsikrautų greičiau. Tačiau per kelis mėnesius šių duomenų gali susikaupti ne vienas gigabaitas, o tai pradeda lėtinti pačios naršyklės darbą. Naršyklės nustatymuose pasirinkę istorijos ir naršymo duomenų valymą, ištrinkite „Talpykloje esančius vaizdus ir failus“. Po šio veiksmo gali prireikti šiek tiek laiko, kol mėgstamos svetainės pirmą kartą užsikraus iš naujo, tačiau bendras naršymo sklandumas ir kompiuterio reakcijos laikas pastebimai pagerės. Šie paprasti ir greiti programinės įrangos tvarkymo įpročiai leis džiaugtis stabiliu ir našiu įrenginio darbu ilgus metus, neinvestuojant į brangius atnaujinimus ar meistrų paslaugas.