Kas keisis nuo sausio 1 d.: svarbiausi pokyčiai gyventojams ir verslui

Nuo kiekvienų metų pradžios mūsų laukia įvairūs teisės aktų, mokesčių ir socialinių priemonių pokyčiai. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioja nemažai svarbių naujovių, kurios turės įtakos tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms. Šie pokyčiai apima mokesčių sistemos koregavimus, darbo santykių reguliavimo pakeitimus, socialinės apsaugos priemonių atnaujinimą bei naujas skaitmenizacijos iniciatyvas. Todėl svarbu iš anksto susipažinti, kas konkrečiai laukia ir kaip tai gali paveikti jūsų kasdienybę ar veiklą.

Mokestiniai pokyčiai gyventojams

Vienas svarbiausių metų pradžios aspektų – mokesčių ir pajamų perskaičiavimas. Šie pakeitimai palies tiek dirbančiuosius, tiek individualią veiklą vykdančius asmenis. Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir paskatinti skaidrumą darbo rinkoje.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) korekcijos

  • NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis) padidintas, todėl daugiau dirbančiųjų galės džiaugtis didesniu atlyginimu „į rankas“. Naujasis NPD taikomas automatiškai, todėl papildomai kreiptis nereikia.
  • Individualią veiklą vykdantys asmenys nuo šiol privalės deklaruoti pajamas pagal naujas taisykles – daugiau dėmesio skiriama patirtoms išlaidoms pagrįsti, siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

Nekilnojamojo turto mokestis

Naujieji įstatymo pakeitimai numato, kad gyventojų nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas remiantis atnaujintomis turto vertėmis. Tai reiškia, kad kai kuriems būstų savininkams mokestis gali didėti, kitiems – mažėti. Siekiant užtikrinti teisingumą, numatyta papildomų lengvatų vieninteliam gyvenamajam būstui.

Pokyčiai darbo santykiuose

Darbo santykių reguliavimas taip pat pasižymi naujovėmis. Dalis pakeitimų skirti pagerinti darbuotojų socialinį saugumą, taip pat padidinti darbdavių lankstumą. Darbdaviai turėtų skirti dėmesį naujiems reikalavimams dėl atostogų, nuotolinio darbo ir atlyginimų skaidrumo.

Atlyginimo skaidrumo iniciatyvos

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji reikalavimai, pagal kuriuos darbdaviai turi užtikrinti darbuotojų atlyginimų skaidrumą. Tai reiškia, kad įmonės privalės informuoti darbuotojus apie atlygio nustatymo kriterijus, o tais atvejais, kai pastebimi lyties pagrindu susidarę skirtumai, jų privalės būti atsisakyta.

Nuotolinio darbo reglamentavimas

Nuotolinis darbas išlieka populiarus, todėl įstatymų leidėjai papildė jo tvarką. Darbo kodekse aiškiau apibrėžta, kaip turėtų būti apmokamos nuotolinio darbo išlaidos – įskaitant elektros, interneto ar darbo vietos įrengimo kompensacijas. Tai suteiks daugiau aiškumo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Socialinės apsaugos ir išmokų pokyčiai

Socialinės apsaugos srityje taip pat įvyksta esminių pokyčių. Padidėjęs minimalus atlyginimas, indeksuotos pensijos ir naujos paramos formos padės mažinti socialinę atskirtį bei skatins žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.

Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA)

Nuo sausio padidėja MMA. Tai reiškia, kad visi darbuotojai, kurie gauna minimalų atlygį, nuo šiol galės tikėtis didesnių mėnesinių pajamų. Darbdaviai privalo atitinkamai peržiūrėti darbo užmokesčio apskaitą ir atnaujinti darbo sutartis.

Valstybinės pensijos ir socialinės išmokos

Pagal naują indeksavimo tvarką, pensijos automatiškai perskaičiuojamos atsižvelgiant į šalies ekonomikos augimą ir infliaciją. Tai užtikrina, kad pensininkų pajamos neprarastų perkamosios galios. Taip pat nemažai dėmesio skiriama neįgalumo, našlių ir vaikų priežiūros išmokų didinimui.

Verslo sektoriui aktualūs pakeitimai

Verslo aplinkoje nuo sausio 1 d. atsiranda daug naujovių, skirtų didinti skaidrumą, tvarumą bei skatinti inovacijas. Įmonės privalės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tačiau kartu turės galimybę pasinaudoti ir naujomis paramos priemonėmis.

Pelno mokesčio naujovės

Smulkusis ir vidutinis verslas nuo šiol galės pasinaudoti papildomomis pelno mokesčio lengvatomis, jei investuos į žaliąsias technologijas, efektyvumo bei darbuotojų gerovės projektus. Siekiama skatinti tvaresnį verslo modelį ir mažinti aplinkos taršą.

Skaitmenizacijos skatinimas

Vyriausybė plečia skaitmenizacijos programą, kuria siekiama padėti įmonėms automatizuoti procesus ir diegti inovatyvius sprendimus. Bus teikiamos subsidijos mažosioms įmonėms, siekiančioms integruoti elektronines apskaitos ar tiekimo grandinės valdymo sistemas.

Darbo saugos ir aplinkosaugos reikalavimai

Verslas taip pat turi atkreipti dėmesį į atnaujintus saugos darbe ir aplinkosaugos standartus. Didėjantis dėmesys tvarumui reiškia, kad įmonės turės atsakingiau vertinti savo veiklos poveikį aplinkai ir darbuotojų gerovei.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

  1. Kada įsigalioja pokyčiai? Visi pagrindiniai pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau kai kurie iš jų turi pereinamąjį laikotarpį, todėl svarbu pasitikslinti konkrečius terminus.
  2. Ar reikia deklaruoti pajamas dėl padidėjusio NPD? Ne, NPD padidėjimas taikomas automatiškai, todėl gyventojams papildomų veiksmų imtis nereikia. Tačiau individualią veiklą vykdantys asmenys turi teikti deklaracijas pagal naujas taisykles.
  3. Kaip sužinoti, ar mano būstui taikomas naujas NT mokestis? Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbs atnaujintus nekilnojamojo turto vertinimus. Gyventojai galės pasitikrinti duomenis elektroninėje sistemoje – tai leis tiksliai nustatyti mokėtiną sumą.
  4. Ar nuotolinio darbo kompensacijos bus apmokestinamos? Kompensacijos, kurios pagrįstai siejamos su nuotolinio darbo sąnaudomis, nebus apmokestinamos, jeigu jos neviršija nustatytų ribų.
  5. Ką turėtų žinoti verslai apie naujas skaitmenizacijos subsidijas? Norint pasinaudoti parama, būtina registruotis per oficialias valstybines sistemas ir pateikti projekto aprašą, kuriame nurodoma, kaip technologiniai sprendimai padės didinti efektyvumą ar mažinti poveikį aplinkai.

Aplinkosaugos ir energetikos kryptys 2025 metais

Aplinkosaugos ir energetikos pokyčiai tampa viena iš svarbiausių valstybės prioritetinių sričių. Nuo šių metų pradžios daugėja finansavimo atsinaujinančios energijos projektams, o gyventojai skatinami diegti saulės elektrines, energijos kaupimo įrenginius bei renovuoti būstus. Valstybė kompensuos dalį patirtų išlaidų, siekdama mažinti energijos vartojimą ir CO2 emisijas. Tokie veiksmai ne tik padės taupyti, bet ir padidins šalies energetinę nepriklausomybę.

Akivaizdu, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojantys pakeitimai palies daug gyvenimo sričių – nuo mokesčių ir darbo santykių iki socialinės apsaugos bei aplinkosaugos. Todėl tiek gyventojams, tiek verslui svarbu iš anksto susipažinti su naujais reikalavimais, kad pereinamasis laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir nesukeltų papildomo streso ar netikėtumų.