Ilgus metus Lietuvos gamyklose, cechuose ar autoservisuose triukšmas buvo laikomas savaime suprantamu dalyku. Dūzgiančios staklės, burzgiantys kompresoriai ir metalo garsai tapo kasdienybe, kurios darbuotojai tiesiog nebegirdėjo.
Tačiau šiandien situacija keičiasi. Europos Sąjungos reikalavimai dėl darbo aplinkos, augantis dėmesys darbuotojų sveikatai ir naujos technologijos verčia iš naujo įvertinti – ką reiškia triukšmas darbo vietoje. O oro kompresoriai, dažnai buvę vienu didžiausių triukšmo šaltinių, atsiduria pokyčių centre.
Triukšmas – ne tik diskomfortas, bet ir rizika sveikatai
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad nuolatinis darbo vietos triukšmas neturi viršyti 85 dB. Deja, realybėje daugelyje gamyklų šis skaičius viršijamas.
Kompresoriai, ypač senesnių modelių stūmokliniai, gali skleisti net 90–100 dB garsą, o tai prilygsta važiuojančio sunkvežimio ar net motorinės pjūklės triukšmui.
Pasak UAB „Zereda“ technikos specialisto Andriaus: „Triukšmas dažnai nuvertinamas, nes jis nesukelia momentinės žalos kaip, tarkime, nelaimingas atsitikimas. Tačiau ilgainiui triukšminga aplinka lemia klausos pažeidimus, galvos skausmus, didesnį nuovargį. Daug darbuotojų net nesusimąsto, kad nuolatinis kompresoriaus dūzgimas tiesiogiai mažina jų darbo našumą.“
Lietuvos įmonių patirtis – tylos poreikis auga
Nors dar prieš dešimtmetį dauguma įmonių rinkosi tik pigesnius, galingesnius, bet triukšmingus kompresorius, šiandien situacija po truputį keičiasi. Vilniaus baldų pramonės įmonės, kur dirba keli šimtai darbuotojų, investuoja į sraigtinius kompresorius, kurie veikia tyliau – jų triukšmo lygis dažniausiai neviršija 65–70 dB.
Panevėžio gamybos įmonė, įsigijusi naują sraigtinį kompresorių su triukšmo izoliacijos korpusu, pastebėjo, kad darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis išaugo beveik 20 %, o darbo klaidų sumažėjo. Tokie rezultatai rodo, kad tylos nauda neapsiriboja vien tik sveikata.
Triukšmo lygio palyginimai
Kad suprastume skirtumus, verta pažvelgti į skaičius.
| Kompresoriaus tipas | Vidutinis triukšmo lygis (dB) | Palyginimas su kasdieniais garsais |
|---|---|---|
| Stūmoklinis (senesnis modelis) | 90–100 dB | Motorinė pjūklė, sunkvežimis |
| Sraigtinis be izoliacijos | 75–85 dB | Gatvės triukšmas, dulkių siurblys |
| Sraigtinis su garso izoliacija | 65–70 dB | Įprastas pokalbis, biuro triukšmas |
Kaip matyti, skirtumas tarp triukšmingo stūmoklinio ir izoliuoto sraigtinio kompresoriaus yra ne tik juntamas, bet ir labai svarbus darbuotojų sveikatai.
Kodėl triukšmo mažinimas tampa investicija, o ne prabanga?
Lietuvoje vis daugiau įmonių supranta, kad tylesnis kompresorius yra ne prabangos dalykas, o racionali investicija. Mažesnis triukšmas lemia mažesnį darbuotojų nuovargį, didesnį produktyvumą ir mažiau sveikatos problemų.
„Įmonės dažnai skaičiuoja tik įrangos kainą, bet neįvertina paslėptų išlaidų. Jei darbuotojai dažniau serga ar padaro daugiau klaidų dėl nuolatinio triukšmo, nuostoliai gali viršyti skirtumą tarp pigesnio ir brangesnio, bet tylesnio kompresoriaus,“ – teigia A. Petrauskas iš UAB „Zereda“.
Ar lietuviai jau pasiruošę vertinti tylą?
Šiandien galime sakyti, kad požiūris keičiasi. Jaunesnės įmonės, ypač sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, renkasi įrangą, kuri atitinka ne tik našumo, bet ir komforto kriterijus. Nors dar yra daug gamyklų, kuriose kompresoriai dirba lyg traktoriai, tačiau vis daugiau darbdavių supranta, kad tylos investicija atsiperka.
Darbuotojų apklausos rodo, kad net 68 % pramonės darbuotojų norėtų tylesnės darbo aplinkos. Tai signalas, kad rinkos lūkesčiai keičiasi, o kartu su jais keisis ir įrangos pasirinkimas.
Triukšmo lygis kompresoriuose Lietuvoje tampa vis aktualesniu klausimu. Jei anksčiau vyravo požiūris „svarbiausia, kad veiktų“, šiandien jaučiamas poslinkis link darbuotojų gerovės ir našumo.
Modernūs sraigtiniai kompresoriai su triukšmo izoliacija tampa nauju standartu, o darbdaviai vis dažniau supranta, kad investicija į tylą – tai investicija į žmones.
