Daugelis iš mūsų apie savo finansinę reputaciją susimąsto tik tą akimirką, kai banko vadybininkas ištaria nemalonų „ne“ arba pasiūlo gerokai didesnes palūkanas, nei tikėjomės. Kredito istorija yra tarsi nematomas jūsų finansinio patikimumo gyvenimo aprašymas, kurį kruopščiai analizuoja ne tik būsto paskolas teikiantys bankai, bet ir lizingo bendrovės, telekomunikacijų operatoriai ar net vartojimo kreditų davėjai. Nors visuomenėje vis dar sklando mitas, kad kredito istorija yra kažkas nekintamo arba, priešingai, lengvai „pataisomo“ per kelias dienas, realybė yra kiek sudėtingesnė. Finansų konsultantai pabrėžia, kad tai – ilgalaikio elgesio atspindys, o norint ją pagerinti, reikia ne tik žinoti, ką daryti, bet dar svarbiau – ko jokiu būdu nedaryti, kad situacija netaptų kritinė.
Kas iš tikrųjų sudaro jūsų kredito reitingą?
Prieš pradedant „gydyti“ savo finansinę istoriją, būtina suprasti, kaip ji formuojama. Lietuvoje pagrindinis informacijos šaltinis kreditoriams yra kreditų biurai (pavyzdžiui, „Creditinfo“) bei Lietuvos banko valdoma Paskolų rizikos duomenų bazė. Jūsų reitingas nėra tiesiog atsitiktinis skaičius; tai algoritminis įvertinimas, pagrįstas konkrečiais faktais.
Kredito reitingą dažniausiai lemia šie veiksniai:
- Finansiniai įsipareigojimai: Turimos paskolos, lizingai, kreditinės kortelės ir jų limitai.
- Mokėjimų istorija: Ar laiku mokate įmokas? Ar turėjote vėlavimų praeityje? Net ir kelių dienų vėlavimas gali būti užfiksuotas.
- Ekonominis aktyvumas: Kaip dažnai kreipiatės dėl naujų kreditų.
- Įsiskolinimų istorija: Informacija apie antstolių išieškojimus ar parduotas skolas.
Svarbu suprasti, kad bankai vertina ne tik tai, ar šiandien turite skolų. Jie žiūri į tendenciją. Jei jūsų pajamos auga, o įsipareigojimai mažėja – reitingas kyla. Jei nuolat gyvenate „nuo algos iki algos“ ir didinate kreditinių kortelių limitus – reitingas krenta.
Didžiausios klaidos: ko jokiu būdu nedaryti
Norint pagerinti kredito istoriją, pirmiausia reikia nustoti ją gadinti. Finansų konsultantai išskiria kelias kritines klaidas, kurios akimirksniu signalizuoja bankams apie padidėjusią riziką. Kai kurie veiksmai gali užkirsti kelią gauti paskolą net kelerius metus.
1. Greitieji kreditai – raudona vėliava bankams
Viena didžiausių klaidų, kurią daro vartotojai, yra naudojimasis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Net jei kreditą grąžinate laiku ir neturite jokių pradelstų mokėjimų, pats faktas, kad jums prireikė greitojo kredito (pavyzdžiui, iki atlyginimo), bankui siunčia labai neigiamą signalą.
Tai rodo, kad nemokate planuoti savo finansų, neturite sukaupę „finansinės pagalvės“ ir esate pažeidžiami. Bankų akyse greitųjų kreditų vartotojai yra priskiriami aukštesnės rizikos grupei. Todėl, jei planuojate imti būsto paskolą, bent 6–12 mėnesių iki paraiškos teikimo jokiu būdu nesinaudokite tokio tipo paslaugomis.
2. Piktnaudžiavimas azartiniais lošimais
Šiuolaikinės bankinės sistemos automatiškai analizuoja sąskaitų išrašus. Jei jose matomi reguliarūs pervedimai į lošimų bendroves, lažybų punktus ar kazino, jūsų galimybės gauti paskolą drastiškai mažėja. Finansų įstaigos tai traktuoja kaip neatsakingą elgesį ir riziką, kad, susidūrę su finansiniais sunkumais, pirmenybę teiksite lošimui, o ne paskolos grąžinimui. Net jei lošiate nedidelėmis sumomis, reguliarumas gali pakišti koją.
3. Chaotiškas paraiškų teikimas
Kai žmogui skubiai reikia pinigų, jis dažnai padaro klaidą – tą pačią dieną užpildo paraiškas penkiuose skirtinguose bankuose ir kredito unijose, tikėdamasis, kad bent vienas sutiks. Kiekviena tokia užklausa fiksuojama kredito biure. Kai sistema mato staigų užklausų skaičiaus šuolį, tai interpretuojama kaip desperatiškas pinigų poreikis arba bandymas sukčiauti (paimti kelias paskolas vienu metu). Tai automatiškai mažina kredito reitingą.
Strateginiai žingsniai kredito istorijai pagerinti
Jei jūsų istorija jau yra šiek tiek „susitepusi“ arba tiesiog norite ją sustiprinti prieš didelį pirkinį, yra konkrečių veiksmų, kurių galite imtis. Tiesa, tai reikalauja kantrybės – stebuklingo mygtuko nėra.
Stabilizuokite ir optimizuokite turimus įsipareigojimus
Pirmasis žingsnis – peržiūrėti tai, ką jau turite. Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatai nurodo, kad asmens mėnesio įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų. Jei artėjate prie šios ribos, jūsų reitingas bus žemesnis. Ką daryti?
- Uždarykite nenaudojamas kreditines korteles: Net jei kortelė tuščia, jos limitas skaičiuojamas kaip potenciali skola. Bankas vertina, kad bet kurią akimirką galite išleisti visą limitą, todėl tai didina jūsų teorinį įsiskolinimą.
- Refinansuokite smulkius kreditus: Jei turite kelis vartojimo kreditus ar lizingus, pabandykite juos apjungti į vieną su mažesne įmoka. Tai ne tik palengvins administravimą, bet ir gali sumažinti mėnesinę naštą (DTI rodiklį).
- Venkite smulkių pirkinių išsimokėtinai: Pirkimas lizingu virdulio ar telefono, kai planuojate būsto paskolą, yra neracionalus. Tai sukuria papildomą įrašą ir mažina jūsų mokumą didesnei paskolai.
Parodykite finansinę drausmę
Geriausias vaistas blogai kredito istorijai yra laikas ir nepriekaištingi mokėjimai. Jei turėjote pradelstų skolų, jas būtina padengti kuo greičiau. Tačiau vien padengimo neužtenka – turi praeiti laiko tarpas, per kurį įrodysite, kad pasikeitėte. Rekomenduojama nustatyti automatinius mokėjimus visiems įsipareigojimams, kad išvengtumėte techninių vėlavimų dėl užmaršumo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos finansų konsultantai girdi beveik kasdien, kai kalba pasisuka apie kreditingumą.
Klausimas: Kiek laiko saugoma informacija apie mano vėlavimus ar skolas?
Atsakymas: Informacija apie pradelstus mokėjimus kredito biuruose paprastai saugoma 10 metų po skolos padengimo. Tačiau bankai ir kitos kredito įstaigos didžiausią dėmesį skiria paskutinių 2–3 metų istorijai. Senesni įrašai turi mažesnę įtaką reitingui, jei vėlesniu laikotarpiu elgėtės drausmingai.
Klausimas: Ar dažnas savo kredito istorijos tikrinimas mažina reitingą?
Atsakymas: Ne, tai yra mitas. Kai jūs patys tikrinate savo duomenis (pvz., per „Mano Creditinfo“), tai laikoma informaciniu patikrinimu ir neturi jokios neigiamos įtakos reitingui. Reitingą gali paveikti tik dažnos oficialios kreditorių užklausos, kai kreipiatės dėl paskolų.
Klausimas: Ar galiu ištrinti blogą kredito istoriją sumokėjęs baudą ar mokestį?
Atsakymas: Ne, legalaus būdo „ištrinti“ teisingus duomenis nėra. Kredito istorija yra faktų rinkinys. Jei vėlavote mokėti, tas įrašas išliks. Ištrinti galima tik klaidingus įrašus – jei pastebėjote klaidą, turite teisę kreiptis į duomenų valdytoją su prašymu ją ištaisyti.
Klausimas: Neturiu jokių skolų ir niekada neėmiau paskolų. Ar mano reitingas bus tobulas?
Atsakymas: Nebūtinai. Jei neturite jokios kredito istorijos, bankui esate „tamsus arkliukas“. Nors tai geriau nei bloga istorija, bankui sunku įvertinti jūsų mokumo drausmę. Kartais saikingas naudojimasis kreditine kortele (visada laiku padengiant likutį) gali padėti sukurti teigiamą istoriją.
Finansinė higiena kaip ilgalaikė strategija
Svarbiausia suprasti, kad gera kredito istorija nėra tikslas savaime – tai finansinės sveikatos pasekmė. Užuot ieškojus spragų sistemoje ar bandžius „apgauti“ algoritmus, daug efektyviau yra laikytis paprastos finansinės higienos. Tai reiškia gyvenimą pagal galimybes, reguliarų taupymą ir atsakingą požiūrį į bet kokius, net ir pačius mažiausius, finansinius įsipareigojimus.
Jei šiandien jūsų situacija nėra ideali, nenuleiskite rankų. Pradėkite nuo mažų žingsnių: padenkite senas skolas, atsisakykite nebūtinų lizingų ir venkite impulsyvių sprendimų imti greituosius kreditus. Po metų ar dvejų nuoseklaus darbo pamatysite, kaip jūsų reitingas kyla, o kartu su juo atsiveria ir platesnės finansinės galimybės, ar tai būtų svajonių būstas, ar geresnės sąlygos verslo finansavimui. Jūsų finansinė reputacija yra jūsų rankose, ir ji kuriama kiekvieną dieną kiekvienu atliktu pavedimu.
