Kriptovaliutos statusas mokesčių kontekste
Lietuvoje kriptovaliutos nėra laikomos valiuta, o dažniausiai – finansiniu turtu / investiciniu aktyvu. Dėl to Lietuvoje kriptovaliutų pardavimas, keitimas ar naudojimas yra traktuojamas kaip turto realizavimas, taikant analogiškas taisykles kaip kitam kapitalo prieaugiui.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) rekomenduoja žiūrėti į kriptovaliutų sandorius kaip į apmokestinamą veiklą, kai gaunamas pelnas arba kai atliksite keitimą į fiat valiutą, prekes ar paslaugas.
Fizinių asmenų apmokestinimas: GPM, neapmokestinamas dydis ir tarifai
Jei esate fizinis asmuo ir nevadintumėte jūsų kriptovaliutų operacijų „verslo veikla“, pagrindinis mokestis, su kuriuo susidursite – gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Neapmokestinamas pelno dydis
Šiuo metu Lietuvoje taikomas 2 500 € neapmokestinamo pelno dydis kriptovaliutų pardavimams. Kitaip tariant, jei per kalendorinius metus jūsų uždirbtas pelnas iš kriptovaliutų (parduodant, keitimo metu ar realizuojant) neviršija 2 500 €, GPM mokėti nereikia. GPM tarifas viršijus neapmokestinamą ribą
Jei pelnas viršija 2 500 €, už viršijančią dalį taikomas **15 % GPM tarifas**.
Be to, jei jūsų bendros metinės pajamos (ne tik iš kriptovaliutų) yra itin didelės (virš tam tikros ribos), gali būti taikomas **20 % tarifas** viršijančiai daliai.
Reikia paminėti, kad ši 20 % taisyklė priklauso nuo bendro gyvenamųjų pajamų lygio, todėl ne visiems ji bus aktuali.
Kaip skaičiuoti pelną?
Pelnas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos, atskaičius su sandoriu susijusias išlaidas (komisijas, mokesčius).
Pavyzdys:
- Pirkote BTC už 10 000 € ir pardavėte už 13 000 € → bruto pelnas = 3 000 €.
- Iš to paimama neapmokestinamoji 2 500 € dalis → lieka 500 €.
- Už 500 € taikomas 15 % tarifas → mokėtinas GPM = 75 €.
Kriptovaliutų veikla, laikoma individualia / verslo veikla
Jei kriptovaliutų operacijos būna intensyvios, reguliarūs sandoriai, tai gali būti laikoma individualia veikla. Toks traktavimas reiškia papildomas prievoles: socialinio draudimo įmokas, sveikatos draudimą bei buhalterinę apskaitą.
Tokiu atveju jūsų pajamos gali būti apmokestinamos kaip verslo pajamas su GPM, o be to, gali tekti mokėti VSD / PSD įmokas pagal nustatytus tarifus.
Kasyba (mining), stakingas, lendingas – papildomi aspektai
Kriptovaliutų kasimas (mining) paprastai traktuojamas kaip ekonominė veikla, todėl pajamos iš jo apmokestinamos GPM / kaip individuali veikla.
Staking, lending, DeFi pajamos taip pat priskiriamos finansinių pajamų kategorijai ir apmokestinamos 15 % GPM (kai viršyta neapmokestinama riba).
Jei tokios pajamos nebuvo parduotos („išgrynintos“) – vis tiek gali reikėti jas deklaruoti priklausomai nuo interpretacijos mokesčių institucijų.
Juridinių asmenų apmokestinimas: verslai, keityklos ir teikėjai
Įmonėms, kurios vykdo veiklą su kriptovaliutomis (pvz., keityklos, brokeriai, kitos kripto paslaugos), taikomas standartinis **15 % pelno mokestis** (PM).
Paprastai jos turi vesti apskaitą atskirai visiems kripto sandoriams, atskirti rizikas, amortizuoti įrangą, skaičiuoti sąnaudas ir kompensacijas.
Kartais galima taikyti sumažintą 5 % pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinkami reikalavimai mažosioms įmonėms būtų įgyvendinti.
Be pelno mokesčio, paslaugos susijusios su kriptovaliutų keitimu gali įeiti į PVM regulį – priklausomai nuo paslaugos pobūdžio ir teisinių interpretacijų.
Licencijavimas, AML reikalavimai ir MiCA reglamentas
Nuo 2024–2025 m. Lietuvoje aktyviai vykdomas Virtualių turto paslaugų (VTP) licencijavimas pagal ES MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamentą.
Seimas svarsto pratęsti kriptoįmonių licencijavimo terminą iki šių metų pabaigos, nes dabartinis terminas numatytas birželio pradžioje.
Be to, įmonės, norinčios tarnauti kaip kriptovaliutų operatoriai, privalo atitikti griežtus kapitalo reikalavimus – nuo 1 k € padidinto iki 125 000 € minimalus įstatinis kapitalas.
Šie reikalavimai ir licencijavimas yra skirti apsaugoti rinką, mažinti riziką, kovoti su pinigų plovimu (AML), bei pagerinti vartotojų pasitikėjimą.
Deklaravimo terminai ir formalumai
Fiziniai asmenys turi deklaruoti kriptovaliutų gautas pajamas per metinę GPM deklaraciją (pvz., GPM308 ar atitinkamą formą).
Deklaraciją paprastai reikia pateikti iki gegužės 1 d. už praėjusiuosius metų pelnus.
Privaloma saugoti sandorių įrašus: sandorio datą, kiekį, kursą, komisijas, valiutą, operacijos ID – visa tai reikės įrodyti.
VMI gali kreiptis dėl papildomos informacijos arba patikrinimo. Dėl neaiškumų ar didesnių sumų verta pasikonsultuoti su buhalteriu ar mokesčių specialistu
Galimos klaidos, rizikos ir praktiniai patarimai
- Neįtraukti kriptovaliutų sandorių į deklaraciją – rizikuojate praleisti mokestinę prievolę.
- Nepaaiškintų operacijų dokumentų nebuvimas – sunku pagrįsti išlaidas ar sandorius audito metu.
- Neteisingas pelno apskaičiavimas (pvz. neatsižvelgti į komisijas) – gali padidinti mokesčių bazę.
- Negalėjimas pervesti kripto lėšų banko – kaip nutiko vienam prekybai, kai VMI priskaičiavo didelę sumą, bet bankai nepriėmė – sąskaitos užšaldytos. :contentReference[oaicite:25]{index=25}
- Neatitinkantis licencijavimo reikalavimų – gali sukelti juridinių sankcijų ar veiklos nutraukimą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar turiu mokėti GPM, jei tik laikau kriptovaliutą, bet neparduodu?
Ne – mokestis atsiranda tik tada, kai įvykdote realizaciją (parduodate, keičiame į fiat ar kitą turtą).
Ar galiu pritaikyti 2 500 € lengvatą stakingo pajamoms?
Taip, jei stakingo pajamos laikomos finansiniu pelnu, galite atimti neapmokestinamąją ribą. Jeigu visos kriptovaliutų pajamos neviršija 2 500 €, mokesčio nepriklauso mokėti.
Ar keitimas tarp skirtingų kriptovaliutų (pvz. BTC → ETH) laikomas realizacija?
Dažnai taip – kai keičiate vieną kriptovaliutą į kitą, gali būti laikoma realizacija ir gali atsirasti mokesčių prievolė.
Ar galiu taikyti nuostolių atskaitymą?
Taip – jeigu turite nuostolių iš kitų kriptovaliutų sandorių, juos galite kompensuoti su pelnais, tinkamai apskaičiavus ir dokumentavus.
Ar kriptovaliutų operacijoms turiu mokėti PVM?
Paprastai kriptovaliutų pardavimas fiziniams asmenims neapmokestinamas PVM, bet paslaugos, susijusios su keityklomis ar kitomis kripto platformomis, gali būti PVM objektu – priklausomai nuo paslaugos pobūdžio. :contentReference[oaicite:30]{index=30}
Keičiantis reglamentams – svarbu sekti pokyčius
Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje – tai sritis, kuri vis dar vystosi. Nors 2025 m. taisyklės yra gana aiškios su GPM, neapmokestinamu dydžiu ir licencijavimu, mūsų valstybėje bei ES reglamentuose galimi pokyčiai. Jei jūsų veikla kripto rinkoje tampa reikšminga, rekomenduojama konsultuotis su mokesčių specialistais ar buhalteriais, kad išvengtumėte netikėtų prievolių ar klaidų.