Klimato kaita yra viena didžiausių XXI amžiaus grėsmių, o Lietuva, nors ir maža valstybė, nėra išimtis. Kintantis klimatas jau dabar daro įtaką mūsų aplinkai: ilgėjančios sausros, karščio bangos, dažnesni liūčių periodai. Šių pokyčių pasekmes matome ne tik gamtoje, bet ir savo kasdienybėje – brangstančiuose ištekliuose, augančiose sąskaitose už energiją, ūkininkų nuostoliuose.
Vienas iš būdų šiuos procesus sulėtinti – sparčiau pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių svarbiausia dalis Lietuvoje yra saulės elektrinės.
Lietuvos įsipareigojimai klimato kaitos mažinimui
Europos Sąjunga yra užsibrėžusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bent 55 proc., o iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Lietuvai tai reiškia, kad turime žengti ryžtingus žingsnius jau šiandien.
Energijos sektorius šiuo atveju yra itin svarbus, nes būtent jis lemia didžiąją dalį emisijų. Saulės elektrinės leidžia sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip tiesiogiai prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo.
Kiek saulės elektrinės padeda mažinti taršą?
Skaičiuojama, kad viena vidutinė 10 kW galios saulės elektrinė per metus Lietuvoje pagamina apie 10 000 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad ji leidžia išvengti maždaug 8–10 tonų anglies dioksido (CO₂) emisijų kasmet, lyginant su tuo pačiu kiekiu elektros, pagamintu naudojant iškastinį kurą.
Palyginimui – tiek CO₂ išskiria automobilis, per metus nuvažiavęs daugiau nei 40 000 kilometrų, tad vienos šeimos sprendimas įsirengti saulės elektrinę yra prilyginamas kelių automobilių išmetamų teršalų neutralizavimui.
Lietuvos klimato iššūkiai ir saulės elektrinių privalumai
Lietuvoje per metus vidutiniškai būna apie 1 700–1 900 saulėtų valandų. Tai mažiau nei pietų Europoje, bet pakanka, kad saulės elektrinės veiktų efektyviai.
2023 m. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, saulės elektrinių bendra galia Lietuvoje viršijo 900 MW, o 2026 m. prognozuojama, kad ši riba pasieks net 1,5 GW.
Tai rodo, kad vis daugiau žmonių ir įmonių supranta saulės energijos naudą. Kiekviena nauja elektrinė mažina ne tik šeimos sąskaitas už elektrą, bet ir šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro.
Regioninis aspektas: kas svarbiau – saulė ar poreikiai?
Įprasta manyti, kad pajūryje saulės elektrinės atsiperka greičiau, nes ten daugiau saulėtų dienų. Vis dėlto praktika rodo, kad regionuose, kuriuose suvartojama daugiau elektros, pavyzdžiui, Dzūkijoje ar Aukštaitijoje, kur žmonės šildo namus elektra arba naudoja šilumos siurblius oras-vanduo bei oras-oras – atsipirkimo laikas būna dar trumpesnis. Tad nors klimatinės sąlygos svarbios, dar svarbiau, kaip pagaminta energija naudojama.
APVA parama – žalias stimulas gyventojams
APVA parama saulės elektrinei yra dar vienas veiksnys, kuris spartina žaliosios energetikos plėtrą. Vien 2023 m. gyventojams buvo skirta daugiau nei 40 mln. eurų paramos. Tai leido tūkstančiams šeimų pasiryžti žengti žingsnį į ateitį. Valstybės parama yra būtina, nes ji ne tik sumažina investicijos kaštus, bet ir siunčia aiškią žinutę, kad žaliasis kursas yra strateginė kryptis.
Energijos kaupikliai – dar didesnis poveikis klimatui
Vienas iš naujųjų sprendimų – energijos kaupikliai arba elektros kaupikliai. Jie leidžia kaupti dieną pagamintą energiją ir naudoti ją vakarais, kai suvartojimas didžiausias. Tai dar labiau sumažina elektros pirkimą iš tinklo ir emisijas. Nors kaupikliai dar nėra tokie populiarūs kaip pačios elektrinės, jų naudojimas plečiasi, ypač tarp verslų ir ūkininkų. Tai reiškia, kad klimato kaitos mažinimo efektas bus dar stipresnis.
Saulės elektrinės ir transporto ateitis
Saulės energija tampa neatsiejama ir nuo transporto revoliucijos. Elektromobilių krovimo stotelės vis dažniau integruojamos su saulės elektrinėmis. Tokiu būdu gyventojai ne tik mažina savo sąskaitas, bet ir visiškai eliminuoja CO₂ emisijas iš transporto. Lietuvoje elektromobilių skaičius kasmet auga. 2024 m. jų buvo jau daugiau nei 20 tūkst., o tai rodo, kad ši tendencija tik stiprės. Saulės elektrinės čia tampa tarsi degalinės kieme, tik be jokios taršos.
Lietuvos žaliasis kursas – ar mažas žingsnis gali tapti dideliu?
Kiekviena nauja saulės elektrinė Lietuvoje yra tarsi mažas žingsnis link didesnio tikslo – klimatui neutralios šalies. Nors viena šeima gali manyti, kad jų pasirinkimas nedaro didelės įtakos, statistika rodo ką kita: jeigu visi Lietuvos namų ūkiai turėtų bent po mažą saulės elektrinę, bendrai išvengtume šimtų tūkstančių tonų CO₂ emisijų per metus. Tai prilygtų visų šalies automobilių išmetamų teršalų sumažinimui beveik perpus.
