Skrandžio vėžys yra viena iš labiausiai klastingų onkologinių ligų, kuri dažniausiai nustatoma per vėlai. Dėl lėtai progresuojančių simptomų liga ilgą laiką gali būti nepastebėta, todėl žmonės, susiduriantys su pirmosiomis virškinimo problemomis, dažnai jas priskiria stresui ar paprastam skrandžio disbalansui. Gydytojai įspėja, kad ankstyvas dėmesys į tam tikrus požymius gali turėti lemiamą reikšmę – laiku nustatytas skrandžio vėžys yra daug veiksmingiau gydomas.
Kodėl skrandžio vėžys išlieka pavojingas
Skrandžio vėžys (arba mediciniškai vadinamas skrandžio karcinoma) išsivysto, kai skrandžio gleivinėje pradeda nekontroliuojamai daugintis pakitusios ląstelės. Šis procesas dažnai užtrunka metus, todėl pradžioje žmogus nejaučia jokių specifinių simptomų. Vėliau, kai liga progresuoja, navikas gali išplisti į artimiausius audinius ir kitus organus, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.
Didžiausia problema – vėlyva diagnozė. Dauguma pacientų į gydytojus kreipiasi, kai liga jau pažengusi, todėl prevencija ir ankstyvas simptomų atpažinimas yra svarbiausi veiksniai mažinant mirtingumą nuo šios ligos.
Pagrindinės skrandžio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Gydytojai pabrėžia, kad skrandžio vėžys gali ištikti bet ką, tačiau egzistuoja veiksniai, kurie reikšmingai padidina susirgimo tikimybę:
- Helicobacter pylori infekcija – šios bakterijos sukelia lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, kuris ilgainiui gali lemti ląstelių pakitimus.
- Netinkama mityba – per didelis rūkytų, keptų, marinuotų produktų bei nitritų turinčio maisto vartojimas didina riziką.
- Rūkymas ir alkoholis – šie žalingi įpročiai silpnina gleivinę ir prisideda prie genetinių mutacijų atsiradimo.
- Paveldimumas – jei šeimoje buvo nustatytų atvejų, asmuo turėtų būti ypatingai atidus.
- Lėtinis gastritas ar ankstesnės skrandžio operacijos – gali padidinti vėžio vystymosi tikimybę.
Pirmieji simptomai, kurių negalima ignoruoti
Ankstyvieji skrandžio vėžio simptomai dažnai būna subtilūs ir nespecifiniai, todėl juos lengva supainioti su kitomis virškinimo sistemos problemomis. Vis dėlto medikai rekomenduoja atidžiai įsiklausyti į savo kūną, ypač jei simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites:
- Nuolatinis virškinimo sunkumas – dažnas pilvo pūtimas, rėmuo, jausmas, kad maistas nepilnai virškinamas.
- Apetito stoka ir ankstyvas sotumo jausmas net ir po mažo maisto kiekio.
- Pykinimas, vėmimas (kartais su kraujo priemaiša).
- Neaiškus svorio kritimas, netaikant jokių dietos pokyčių.
- Pilvo skausmai ar diskomfortas, ypač viršutinėje pilvo dalyje.
- Kraujas išmatose ar tamsios, deguto spalvos išmatos.
Jeigu nors keli iš šių simptomų pasireiškia ilgiau ir nepraeina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyvas kreipimasis į specialistą gali padėti nustatyti ligą pradiniame etape.
Kaip nustatomas skrandžio vėžys
Diagnozė grindžiama keletu tyrimų, kuriuos skiria gydytojas gastroenterologas arba onkologas:
- Gastroskopija – pagrindinis tyrimo metodas, kai per burną įvedamas plonas vamzdelis su kamera, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsijos mėginį.
- Histologinis tyrimas – mikroskopu tiriamas audinys, siekiant patvirtinti ar paneigti vėžines ląsteles.
- Ultragarsas, KT ar MRT – padeda nustatyti naviko išplitimą ir metastazes kituose organuose.
Verta paminėti, kad gastroskopijos tyrimas yra neskausmingas ir atliekamas greitai, todėl baimė prieš jį neturėtų trukdyti užkirsti kelią rimtesnei ligai.
Gydymo galimybės ir gyvenimo būdo svarba
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko dydžio, paciento sveikatos būklės ir individualių rodiklių. Ankstyvosiose stadijose gali būti atliekama operacija pašalinant naviką arba dalį skrandžio. Kai kuriais atvejais taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles.
Nemenką vaidmenį atlieka ir gyvenimo būdo keitimas po gydymo. Pacientams rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą mažomis porcijomis, vengti alkoholio, rūkymo bei palaikyti sveiką kūno svorį. Stresą mažinantys įpročiai, tokie kaip meditacija ar fizinis aktyvumas, taip pat prisideda prie geresnės savijautos.
Prevencija – geriausia gynyba
Skrandžio vėžio išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima reikšmingai sumažinti riziką. Gydytojai rekomenduoja:
- Riboti perdirbtų ir rūkytų produktų vartojimą.
- Kasdien įtraukti į mitybą šviežių vaisių, daržovių ir maistinių skaidulų.
- Vengti gausaus alkoholio vartojimo ir mesti rūkyti.
- Reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje pasitaikė skrandžio ar kitų virškinimo organų ligų.
- Esant Helicobacter pylori infekcijai – ją laiku gydyti pagal gydytojo paskirtą kursą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga skrandžio vėžiu?
Dažniausiai liga diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų tarp jaunesnių pacientų. Tai siejama su gyvenimo būdu ir mitybos ypatumais.
Ar skrandžio vėžys gali būti visiškai išgydomas?
Taip, jei liga nustatoma ankstyvose stadijose ir tinkamai gydoma, pasveikimo tikimybė yra labai didelė. Vėlyvos stadijos atvejais gydymas vis dar gali pratęsti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jeigu virškinimo sutrikimai, pykinimas ar svorio netekimas tęsiasi kelias savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu simptomai kartojasi ar sustiprėja laikui bėgant.
Ar egzistuoja patikrinimai profilaktikai?
Taip, asmenims, turintiems paveldimą polinkį arba H. pylori infekciją, gydytojai rekomenduoja periodišką gastroskopiją. Tai padeda laiku aptikti gleivinės pakitimus prieš susidarant vėžiui.
Kas svarbiausia žinoti siekiant laiku pastebėti ligą
Stebint savo savijautą ir neignoruojant net menkiausių, bet pasikartojančių virškinimo sutrikimų, galima išgelbėti gyvybę. Skrandžio vėžys nėra staigi liga – ji vystosi palaipsniui, todėl dėmesys ankstyviems signalams, sveika gyvensena ir laiku atlikti tyrimai yra svarbiausi žingsniai į sveikatą.
