Kodėl svarbu pritaikyti mitybą pagal amžių ir dydį
Kiekvienas šuns gyvenimo etapas – nuo šuniuko iki senjoro – turi savų metabolinių „užduočių“. Šuniukas sparčiai auga, paauglys formuoja raumenyną, suaugęs palaiko optimalų kūno svorį, o senjorui svarbiausia – sąnarių, inkstų ir širdies apsauga. Be to, maža, didelė ir milžiniška veislė auga skirtingu greičiu, todėl joms skiriasi baltymų, energijos ir mineralų (ypač kalcio ir fosforo) santykis.
Kaip vertinti, ar racionas tinkamas: BCS, RER ir energijos daugikliai
- Kūno būklės įvertis (BCS). Naudokite 1–9 balų skalę: šonkauliai turi būti apčiuopiami, liemuo matomas iš viršaus, pilvo linija – lengvai įtraukta. Tikslas – 4–5/9.
- RER (pagrindinis energijos poreikis). Skaičiuokite: RER = 70 × kūno masė (kg)0.75. Gautą reikšmę dauginkite pagal etapą.
- Daugikliai (apytiksliai): 1–4 mėn. šuniukams 3.0× RER, 4–12 mėn. 2.0–2.5×, suaugusiam 1.6× (aktyviam – iki 2.0×), sterilizuotam/ramiam 1.2–1.4×, senjorui 1.2–1.4× (pagal BCS ir aktyvumą).
Nuo gimimo iki atjunkymo (0–8 savaitės)
Šiame etape šuniukai minta motinos pienu. Jei prireikia pakaitalo (našlaičiai), naudokite specialų šuniukų pieno mišinį, o ne karvės pieną (jis gali sukelti viduriavimą). Nuo 3–4 savaitės pradėkite siūlyti drėgną starter tipo pašarą, išmirkytą šiltu vandeniu, ir palaipsniui didinkite kieto pašaro dalį. Atjunkymas paprastai baigiamas 7–8 savaitę.
Šuniuko etapas (2–12 mėn.) – sparčiausias augimas
Baltymai ir energija. Rinkitės „puppy“ pašarą su kokybiškais gyvulinės kilmės baltymais, DHA (smegenų ir regos vystymuisi), subalansuotu kalcio : fosforo santykiu (~1.2–1.5 : 1). Per daug energijos – rizika augti per greitai ir perkrauti sąnarius.
Skirtingo dydžio veislės.
- Mažos ir vidutinės veislės (iki ~15–25 kg suaugusio svorio): dažnai pereina prie suaugusiųjų pašaro 10–12 mėn.
- Didelės (25–40 kg) ir milžiniškos (>40 kg): rinkitės „puppy large/giant breed“ – mažesnis energijos tankis ir atidžiai sureguliuotas kalcis padeda išvengti skeleto augimo sutrikimų. Pereikite prie suaugusiųjų pašaro 15–18 mėn., milžinams – iki 24 mėn.
Šėrimo dažnis. 2–4 mėn. – 4 kartai/d., 4–6 mėn. – 3 kartai/d., nuo 6 mėn. – 2 kartai/d. Išsklaidytas šėrimas padeda stabilizuoti glikemiją ir sumažina skrandžio diskomfortą.
Paauglys / jaunimas (6–18 mėn.) – raumenų „statybos“ metas
Šuns išvaizda keičiasi: daugėja raumenų masės, didėja ištvermė. Laikykitės aiškaus raciono ir ribokite „žmogiškus“ skanėstus. Jei šuo itin aktyvus (sportas, ilgi žygiai), aptarkite su veterinaru didesnės energijos dietą arba papildomą šėrimą prieš/po treniruotės. Būtinai stebėkite BCS – kūdikio „apvalumas“ šiame etape nebepriimtinas.
Suaugęs šuo (1–7 metai, priklausomai nuo veislės)
Balansas ir rutina. Pagrindinis tikslas – išlaikyti optimalų svorį, blizgantį kailį ir gerą ištvermę. Rinkitės „adult“ pašarą, kuriame aiškiai įvardyta baltymų kilmė (pvz., vištiena, lašiša, ėriena), subalansuoti riebalai su omega-3 (EPA/DHA).
Sterilizacija/kastracija. Po procedūros metabolizmas krinta ~20–30 %. Sumažinkite porcijas arba rinkitės „neutered/sterilized“ linijas su didesniu skaidulų kiekiu, kad ilgiau išliktų sotumas.
Darbiniai/aktyvūs šunys. Gali prireikti „performance“ pašarų su didesniu riebalų kiekiu (energijos tankis) ir papildomais antioksidantais. Keiskite energijos kiekį pagal sezoną ir darbo krūvį.
Senjoras (nuo 7–8 m. mažoms veislėms, nuo 6–7 m. didelėms)
Metabolizmas lėtėja, daugėja sąnarių, dantų, inkstų iššūkių. Tikslinga rinktis „senior“ pašarą: saikingas energijos kiekis, aukštos kokybės baltymai, padidinti omega-3, antioksidantai (vit. E, C), sąnarių sveikatą palaikantys komponentai (gliukozaminas, chondroitinas, žaliosios midijos). Jei yra inkstų problemų – aptarkite su veterinaru specialią dietą (valdymas pagal kraujo tyrimus).
Kaip pereiti nuo vieno pašaro prie kito
Bet kokį pokytį darykite per 7–10 dienų. 1–2 d. – 75 % seno + 25 % naujo, 3–4 d. – 50/50, 5–6 d. – 25/75, nuo 7 d. – 100 % naujo. Lėtas perėjimas sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
Etiketės skaitymo ABC: ką reiškia „pilnavertis ir subalansuotas“
- „Pilnavertis ir subalansuotas“ (angl. complete & balanced): reiškia, kad pašaras atitinka mitybos gaires konkrečiam gyvenimo etapui.
- Aiškūs baltymų šaltiniai: „vištiena“, „lašiša“, „ėriena“ – geriau nei „mėsa“ be nurodymo.
- Mineralai: kalcio ir fosforo santykis ypač svarbus šuniukams ir didelių veislių augintiniams.
- Skaidulos ir pre/probiotikai: padeda virškinimui, jautriems skrandžiams.
- Priedai: DHA šuniukams, gliukozaminas senjorams, natūralūs antioksidantai.
Natūralus, naminis ar žalias (RAW) maitinimas – ką turėti omenyje
Naminis racionas leidžia kontroliuoti sudėtį, bet reikalauja žinių ir dažnai papildų (kalcio, mikroelementų). RAW mityba kelia mikrobiologinę riziką (salmonelės, kampilobakterijos) gyvūnui ir šeimai; jei svarstote šią kryptį, itin svarbi higiena ir profesionali mitybos schema. Neteisingai subalansuotas naminis racionas dažna augimo sutrikimų priežastis šuniukams – prieš pasirinkdami pasikonsultuokite su veterinaru ar gyvūnų mitybos specialistu.
Kai kurie produktai – „ne“ šuns dubenėliui
- Šokoladas, ksilitolis, vynuogės/razinos, svogūnai, česnakai, alkoholis, kofeinas, makadamijos riešutai.
- Vamzdiniai kaulai (lūžta į aštrius fragmentus), per daug riebaus maisto (pankreatito rizika).
- Karvės pienas – daugeliui sukelia virškinimo sutrikimus.
Skanėstų ir papildų taisyklės
Skanėstai – ne daugiau kaip 10 % dienos kalorijų. Jei gausu treniruočių skanėstų, proporcingai mažinkite pagrindinę porciją. Papildus (omega-3, sąnarių, probiotikus) rinkitės pagal poreikį: jei pašaras jau praturtintas, papildomas dozavimas gali būti nereikalingas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Per greitas augimas didelių veislių šuniukams. Rinkitės „large breed puppy“ ir neskatinkite papildoma energija.
- Dažni pašaro keitimai „iš nuotaikos“. Laikykitės rutinos ir keiskite tik su aiškiu tikslu bei pereinamuoju periodu.
- Maisto svėrimo vengimas. Naudokite svarstykles – matavimo „puodeliai“ netikslūs.
- Neįvertintas fizinis krūvis. Pavasarį/vasarą aktyvumas didėja – atitinkamai koreguokite kalorijas.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai šerti šuniuką?
2–4 mėn. – 4 k./d., 4–6 mėn. – 3 k./d., nuo 6 mėn. – 2 k./d. Visada laikykitės gamintojo normų ir koreguokite pagal BCS.
Kada pereiti prie suaugusiųjų pašaro?
Mažos/vidutinės veislės – 10–12 mėn.; didelės – 15–18 mėn.; milžiniškos – iki 24 mėn. Pereikite lėtai per 7–10 d.
Ar galiu duoti pieno produktų?
Nedideliai daliai šunų tinka natūralus jogurtas ar varškė mažais kiekiais. Jei pasireiškia viduriavimas – atsisakykite.
Kaip atpažinti alergiją maistui?
Niežulys, ausų uždegimai, odos pleiskanojimas, virškinimo bėdos. Kreipkitės į veterinarą dėl eliminacinės dietos (8–12 savaičių).
Ką daryti, jei šuo „išrankus“?
Laikykitės šėrimo grafiko, pašalinkite dubenį po 15–20 min., neremkite „užkandžiais“ nuo stalo. Patikrinkite dantis ir sveikatą, jei problema tęsiasi.
Ar senjorui reikia mažiau baltymų?
Ne visada. Svarbiausia – aukštos kokybės, gerai virškinami baltymai ir bendra inkstų būklė. Jei yra inkstų liga – reikalinga speciali dieta.
Kiek vandens turi išgerti šuo?
Vidutiniškai ~50–60 ml/kg per parą, daugiau esant karščiui, fiziniam krūviui ar maitinantis sausu pašaru.
Ar žali kaulai tinkami?
Rizika dantims ir virškinamajam traktui išlieka. Saugiau rinktis tinkamo dydžio kramtalus, rekomenduotus veterinaro.
Kasdieniai įpročiai, kurie duoda didžiausią naudą
Kasdien tuo pačiu metu sveriamos porcijos, švarus vanduo, BCS stebėjimas kartą per mėnesį, sezoninis energijos koregavimas ir lėtas perėjimas prie naujo pašaro – tai paprastos, bet ypač veiksmingos taisyklės. Pridėkite 20–40 minučių kasdienės veiklos pagal veislę, skanėstų ribojimą iki 10 % kalorijų ir reguliarų sveikatos patikrinimą – jūsų šuo išliks energingas, blizgančiu kailiu ir gera nuotaika visais gyvenimo etapais.
