Elektros rinka Lietuvoje keičiasi greičiau, nei daugelis spėja prisitaikyti. Augančios kainos, didėjantis saulės elektrinių skaičius ir vis dažnesni klausimai apie tinklų apkrovą pastūmėjo valstybę žengti dar vieną žingsnį – skatinti ne tik elektros gamybą, bet ir jos kaupimą.
Būtent todėl pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama paramai elektros energijos kaupikliams, kurie leidžia efektyviau naudoti jau pagamintą energiją.
Tačiau, kaip ir bet kuri valstybės parama, ši nėra universali ar automatinė. Ji turi aiškias sąlygas, reikalavimus ir ribas, kurias svarbu suprasti dar prieš priimant sprendimą.
Kodėl valstybė apskritai remia kaupiklius?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kaupiklis – tai individualus komforto sprendimas. Visgi valstybės požiūriu tai ir strateginis įrankis. Kaupikliai padeda sumažinti elektros tinklų apkrovas piko metu, leidžia efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažina poreikį investuoti į brangius tinklų plėtros sprendimus.
Kai energija suvartojama ten, kur ji pagaminama, ir tada, kai jos reikia, laimi ne tik vartotojas, bet ir visa sistema. Parama kaupikliams yra logiška tęstinė politika po saulės elektrinių skatinimo.
Kas gali pretenduoti į paramą?
Dažniausiai parama skiriama fiziniams asmenims – gyventojams, kurie jau turi įsirengę saulės elektrinę arba planuoja tai padaryti kartu su kaupikliu. Esminė sąlyga – kaupiklis turi būti naudojamas kartu su elektros gamyba, o ne kaip atskiras, su tinklu nesusietas sprendimas.
Taip pat keliami reikalavimai nekilnojamajam turtui. Pareiškėjas turi būti pastato savininkas arba turėti teisę jį naudoti, o pats objektas turi būti prijungtas prie elektros tinklų. Parama nėra skirta komerciniams projektams ar pramoniniams sprendimams, nebent tai aiškiai numatyta atskirame kvietime.
Kokiems kaupikliams parama taikoma?
Ne kiekvienas rinkoje siūlomas sprendimas automatiškai atitinka paramos sąlygas. Kaupiklis turi būti sertifikuotas, atitikti techninius ir saugumo reikalavimus, turėti gamintojo deklaracijas ir būti sumontuotas pagal galiojančius standartus.
Be to, dažnai nustatomi minimalūs ir maksimalūs talpos dydžiai. Tai daroma tam, kad parama būtų skirta racionaliems, realiam vartojimui pritaikytiems sprendimams, o ne perteklinėms ar eksperimentinėms sistemoms.
Šiame etape daugeliui gyventojų tampa aišku, kad energijos kaupikliai (saulės baterijos) nėra „nusiperki ir viskas“ tipo įrenginiai. Jie turi būti planuojami kartu su visa energetine sistema.
Kiek kompensuojama ir kaip tai skaičiuojama?
Paramos dydis dažniausiai siejamas su kaupiklio talpa arba nustatoma fiksuota maksimali kompensacijos suma vienam projektui. Valstybė paprastai dengia tik dalį investicijos, todėl pareiškėjas turi prisidėti nuosavomis lėšomis.
Pavyzdžiui, jei kaupiklio kaina siekia 6 000 eurų, parama gali kompensuoti kelis tūkstančius. Tai reikšmingai sumažina pradinę investiciją, tačiau neeliminuoja poreikio skaičiuoti atsipirkimą ir realią naudą.
Svarbu suprasti, kad parama nėra skirta „padaryti nemokamai“. Ji skirta paskatinti teisingą sprendimą, o ne pakeisti finansinę atsakomybę.
Dokumentai ir terminai – vieta, kur dažniausiai stringama
Vienas didžiausių iššūkių – administracinė dalis. Paraiškai reikalingi nuosavybės dokumentai, techninės specifikacijos, sąskaitos, montavimo aktai, prijungimo prie tinklo patvirtinimai. Bet koks neatitikimas gali reikšti, kad parama nebus skirta.
Dar viena dažna klaida – terminai. Parama dažniausiai galioja tik tiems projektams, kurie įgyvendinami po kvietimo paskelbimo. Jei kaupiklis įsigytas ar sumontuotas per anksti, parama gali nebegalioti, net jei visi kiti reikalavimai įvykdyti.
Ar verta laukti paramos?
Šis klausimas kyla dažnai. Vieniems parama tampa lemiamu faktoriumi, kitiems – tik maloniu bonusu. Sprendimas priklauso nuo situacijos: elektros vartojimo, kainų, sistemos dydžio ir lūkesčių.
Praktika rodo, kad parama leidžia sumažinti riziką ir greičiau pasiekti ekonominį balansą. Ji ypač aktuali tiems, kurie nori maksimaliai išnaudoti savo saulės elektrinę ir sumažinti priklausomybę nuo tinklo.
Ilgalaikėje perspektyvoje energijos kaupikliai su valstybės parama tampa ne tik technologiniu sprendimu, bet ir strategiškai pagrįstu žingsniu tiems, kurie nori daugiau kontrolės savo elektros sąskaitose.
