Lietuvoje vis dažniau kalbama apie moterų sveikatos prevenciją, tačiau kalbant apie vyrų sveikatą – tyla vis dar per garsiai girdima. Nors medicinos pažanga leidžia anksti diagnozuoti ir efektyviai gydyti daugelį urologinių sutrikimų, daugelis vyrų vis dar sąmoningai ar nesąmoningai vengia urologo kabineto. Kas slypi už šios tylos? Kodėl, net turėdami simptomus, vyrai atideda vizitą, kol pasidaro per vėlu?
Pasak gydytojo urologo Igno Lukošiaus, tai kompleksinė problema: „Dalis vyrų bijo diagnozės, kiti – gėdos, o nemaža dalis tiesiog mano, kad „praeis savaime“. Bet sveikata – ne tas dalykas, kurį galima pataisyti pasyviai. Kuo ilgiau lauki – tuo mažiau pasirinkimų lieka.“
Gąsdinanti statistika: mažai tyrimų, daug rizikos
Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė vis dar vidutiniškai 8–10 metų trumpesnė nei moterų. Pagal Higienos instituto duomenis, vien 2022 metais net 63 % mirusiųjų nuo prostatos vėžio buvo vyrai, kurie niekada nebuvo atlikę PSA tyrimo.
Daugeliui jų liga buvo diagnozuota per vėlai. Gydytojas urologas Vilniuje gali greitai diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymo planą. Deja, dažniausiai žmonės delsia.
Pasauliniai duomenys situacijos neguodžia. Remiantis World Health Organization (WHO) 2023 m. duomenimis:
- Tik 18–25 % vyrų reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją.
- Tarp vyrų nuo 40 metų tik 10–20 % yra kada nors atlikę prostatos tyrimus.
- Net 45 % vyrų pripažįsta, kad „tik tada, kai pradeda skaudėti – kreipiasi į gydytoją“.
Urologo kabinetas – ne „bausmė“, o galimybė gyventi ilgiau
Urologo specialybė dažnai apipinta stereotipais. Vyrai bijo ne tik fizinio diskomforto tyrimo metu, bet ir to, ką gali išgirsti. Prostatos vėžys, erekcijos sutrikimai, vaisingumo problemos – visos šios temos glaudžiai susijusios su tapatybe, vyriškumu, saviverte.
Gydytojas Ignas Lukošius, turintis dešimties metų patirtį urologijoje, pažymi, kad: „Didžioji dalis pirmą kartą apsilankančių vyrų būna įsitempę, netgi priešiški. Bet užtenka jiems suprasti, kad niekas jų nevertina ir neteisia ir jie atsipalaiduoja. Didžiausias darbas – sulaužyti vidinį pasipriešinimą.“
Anot gydytojo, dažniausi atvejai – vyrai nuo 40 iki 60 metų, kurie kreipiasi dėl:
- Dažnesnio šlapinimosi naktį.
- Silpnesnės šlapimo srovės.
- Sumažėjusio lytinio potraukio ar erekcijos pokyčių.
- Kraujingų šlapimo priemaišų.
Deja, daugiau nei pusė jų simptomus jautė mėnesiais ar net metais, kol galiausiai ryžosi vizitui. Tai – ne tik fiziologinė problema, bet ir socialinis reiškinys.
Vyriška gėda – tylus žudikas
Viena iš priežasčių, kodėl vyrai aplenkia urologą – socialinis spaudimas būti „kietam“, neverkti, nesiskųsti, nekalbėti apie „nepatogumus“. Ypač provincijoje ar vyresnių vyrų tarpe vyrauja įsitikinimas, kad jeigu jau kreipiesi į gydytoją – vadinasi, pralaimėjai.
„Turėjau pacientą, kuris metus žinojo apie kraują šlapime, bet atėjo tik tada, kai prasidėjo skausmai ir sunkumas šlapintis. Diagnozė – invazinis šlapimo pūslės vėžys. Gydomas chemoterapija. Jei būtų atėjęs prieš metus – būtų išvengta operacijos,“ – pasakoja gydytojas Lukošius.
Jis pabrėžia, kad vėžys dažnai neturi simptomų iki tol, kol liga tampa pavojinga, todėl reguliari profilaktika – vienintelis kelias išlikti sveikam.
Ką reikia keisti? Ne vyrų, o visuomenės požiūrį
Vyrų sveikata nėra tik asmeninis pasirinkimas. Tai – visuomeninis klausimas. Reikia keisti ne vyrus, o visuomenės požiūrį į vyrus, jų emocinę ir fizinę sveikatą. Darbo vietose, žiniasklaidoje, politiniu lygmeniu. Normalizuoti sveikatos patikras taip, kaip normalizavome dantų higieną ar akių tikrinimą.
„Kiekvienas vyras turėtų žinoti, kad PSA tyrimas – tai ne mirties nuosprendis, o gyvybės draudimas. Kad erekcijos sutrikimai – ne gėda, o dažnai tik kraujotakos problemų indikatorius. Kad šlapimo nelaikymas – ne „senatvė“, o gydoma būklė,“ – pabrėžia gydytojas.
Naujoji vyrų karta – pokyčių viltis
Yra ir gera žinia – jaunesni vyrai, ypač miestų gyventojai, pradeda keisti statistiką. Jie domisi sveikata, lankosi sporto klubuose, domisi hormonų pusiausvyra, mityba, streso valdymu. 25–35 metų vyrai dažniau atvyksta profilaktiškai, užduoda klausimus apie vaisingumą, testosterono lygį, net prašo hormoninių tyrimų.
Tai rodo, kad pokytis įmanomas. Reikia tik kantrybės, švietimo ir empatijos.
