1. Mulčiavimas – natūrali apsauga nuo piktžolių
Vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų kovoti su piktžolėmis – mulčiavimas. Dirvos padengimas žole, šiaudais, medžio drožlėmis ar specialia mulčio plėvele apsaugo dirvą nuo piktžolių sėklų sudygimo. Be to, mulčias palaiko drėgmę ir pagerina dirvos struktūrą. Tai ypač naudinga daržovių lysvėse ir gėlynuose.
2. Rankinis ravėjimas ir dirvos purenimas
Nors šis metodas reikalauja daugiau laiko, rankinis ravėjimas išlieka vienas patikimiausių būdų pašalinti piktžoles su šaknimis. Purenant dirvą lengviau ištraukti jaunas piktžoles, kurios dar nespėjo įsitvirtinti. Geriausia tai daryti po lietaus arba laistymo, kai žemė minkštesnė.
3. Natūralūs augalų nuovirai
Ekologiški sodininkai vis dažniau renkasi natūralius tirpalus iš česnako, dilgėlių ar acto. Šie purškalai gali padėti pristabdyti piktžolių augimą, nes naikina jaunus ūglius arba susilpnina jų šaknis. Tokių priemonių privalumas – jos nekenkia aplinkai ir yra saugios naudoti prie daržovių.
4. Agrotechnikos metodai
Norint ilgalaikės apsaugos nuo piktžolių, verta laikytis agrotechnikos principų: tinkamai keisti pasėlių vietą, tankiau sodinti kultūrinius augalus, pasirinkti stiprias ir greitai augančias veisles. Taip piktžolėms paliekama mažiau vietos ir resursų plisti.
5. Geotekstilė ir specialios dangos
Geotekstilė arba specialios dengiančios plėvelės – puikus sprendimas tiems, kurie nori sumažinti ravėjimo darbų kiekį. Šios medžiagos dedamos ant dirvos paviršiaus, paliekant vietas augalams. Tokiu būdu piktžolės neturi galimybių sudygti, o augalai gauna pakankamai drėgmės ir šviesos.
Piktžolių kontrolė – nuoseklumo reikalaujantis darbas
Kovoti su piktžolėmis galima įvairiais būdais, tačiau svarbiausia – nuoseklumas. Derinant rankinį ravėjimą, mulčiavimą, natūralius tirpalus ir šiuolaikines dangas, galima ženkliai sumažinti jų kiekį. Laikantis šių metodų sodas išliks tvarkingas, o kultūriniai augalai – stiprūs ir derlingi.
