Darbo rinka per pastaruosius kelerius metus patyrė bene didžiausią transformaciją per visą šiuolaikinę istoriją. Tai, kas anksčiau buvo laikoma privilegija, skirta tik laisvai samdomiems specialistams ar IT sektoriaus darbuotojams, tapo kasdienybe tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Perėjimas prie darbo iš namų daugeliui atvėrė akis: vieniems tai tapo išsvajota laisve nuo biuro sienų ir kasdienių spūsčių, kitiems – netikėtu psichologiniu ir organizaciniu iššūkiu. Tačiau praėjus pirminiam euforijos ar streso etapui, atėjo laikas blaiviai įvertinti, ką iš tiesų reiškia perkelti savo profesinę veiklą į asmeninę erdvę. Tai nėra vien tik klausimas apie tai, kur stovi jūsų kompiuteris; tai klausimas apie gyvenimo būdą, discipliną ir gebėjimą nubrėžti nematomas ribas ten, kur fizinių sienų nebėra.
Esminiai nuotolinio darbo privalumai: kodėl daugelis nenori grįžti į biurus
Pagrindinis argumentas, kurį pateikia nuotolinio darbo šalininkai, beveik visada yra susijęs su laisve ir laiko taupymu. Tačiau pažvelkime giliau – tai ne tik galimybė dirbti su pižama, bet ir esminis gyvenimo kokybės pokytis.
Laiko ir finansų taupymas
Akivaizdžiausias pliusas – laikas, kuris anksčiau buvo sugaištamas kelionei į darbą ir atgal. Didmiesčių gyventojams tai gali reikšti sutaupytas 1–2 valandas per dieną. Per savaitę tai sudaro visą papildomą darbo dieną, kurią galima skirti miegui, sportui, šeimai ar pomėgiams. Be to, nereikia pamiršti ir finansinės pusės: mažiau išlaidų kurui, viešajam transportui, automobilio amortizacijai bei pietums kavinėse. Ilgainiui šios sutaupytos lėšos gali sudaryti reikšmingą asmeninio biudžeto dalį.
Lankstumas ir asmeninio ritmo kontrolė
Darbas iš namų leidžia geriau derinti profesinius įsipareigojimus su asmeniniu gyvenimu. Jei jūsų darbdavys vertina rezultatą, o ne „atsėdėtas” valandas, jūs gaunate galimybę dirbti tada, kai esate produktyviausi. Tai ypač aktualu:
- Tėvams, auginantiems mažus vaikus.
- Žmonėms, kurių biologinis laikrodis nesutampa su standartiniu 8–17 val. grafiku (vadinamosioms „pelėdoms”).
- Tiems, kurie nori derinti darbą su studijomis ar kvalifikacijos kėlimo kursais.
Didesnis produktyvumas ir „gilus darbas”
Nors tai gali skambėti paradoksaliai, daugelis darbuotojų namuose padaro daugiau nei biure. Atviro tipo biurai (angl. open-space) dažnai yra triukšmo ir nuolatinių trukdžių šaltinis. Kolegų pokalbiai, telefonų skambučiai ir spontaniški pasitarimai neleidžia susikaupti. Namuose, susikūrus tinkamą aplinką, galima pasiekti gilaus darbo (angl. deep work) būseną, kai per trumpesnį laiką atliekamos sudėtingos, didelio susikaupimo reikalaujančios užduotys.
Tamsioji medalio pusė: iššūkiai, apie kuriuos nutylima
Nepaisant visų privalumų, nuotolinis darbas turi savo kainą. Dažnai ji yra nematoma ir pasireiškia ne iš karto, o kaupiasi mėnesius, kol virsta perdegimu ar socialine izoliacija.
Ribų tarp darbo ir poilsio išnykimas
Kai jūsų biuras yra jūsų svetainė, smegenims tampa sunku persijungti į poilsio režimą. Nėra fizinio veiksmo – išėjimo pro duris – kuris signalizuotų darbo pabaigą. Dėl to atsiranda „visada pasiekiamo” darbuotojo sindromas. Žmonės linkę tikrinti elektroninį paštą vėlai vakare ar savaitgaliais, jausdami kaltę, kad „dirba iš namų”, todėl turi įrodyti savo produktyvumą dirbdami viršvalandžius.
Socialinė izoliacija ir vienišumas
Žmogus yra socialinė būtybė. Biure vyksta ne tik darbas, bet ir socializacija: trumpi pokalbiai prie kavos aparato, bendri pietūs, emocijų pasidalinimas po sunkaus susitikimo. Dirbant nuotoliniu būdu, bendravimas tampa itin formalus ir tikslingas. Dingsta spontaniškumas, o tai ilgainiui gali sukelti vienišumo jausmą ir atskirtį nuo komandos. Tai ypač pavojinga naujiems darbuotojams, kuriems sunku perprasti įmonės kultūrą ir užmegzti ryšius per ekraną.
Ergonomikos ir techninės kliūtys
Biurai yra suprojektuoti darbui: patogios kėdės, reguliuojami stalai, tinkamas apšvietimas, greitas internetas. Namuose dažnai tenka improvizuoti. Darbas ant sofos ar prie virtuvinio stalo ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nugaros skausmus, riešo tunelio sindromą ar regėjimo sutrikimus. Be to, techniniai nesklandumai (dingęs internetas, lėtas kompiuteris) namuose tampa asmenine darbuotojo problema, kurią spręsti tenka pačiam.
Kaip susikurti tvarią darbo iš namų aplinką
Norint, kad darbas iš namų būtų sėkmingas ilgalaikėje perspektyvoje, būtina imtis sąmoningų veiksmų. Sėkmė čia priklauso ne tik nuo disciplinos, bet ir nuo aplinkos pritaikymo.
Pirmiausia, atskirkite erdves. Jei neturite atskiro kabineto, bent jau turėkite dedikuotą stalą ar kampą, kuris skirtas tik darbui. Niekada nedirbkite lovoje – tai blogina miego kokybę, nes smegenys miegamąjį pradeda asocijuoti su stresu ir veikla. Antra, sukurkite ryto ir vakaro ritualus. Pavyzdžiui, ryte prieš darbą išeikite trumpam pasivaikščioti, tarsi eitumėte į darbą. Tai padeda „įjungti” darbinį režimą. Vakare padarykite tą patį – tai padės „išjungti” galvą.
Taip pat svarbu valdyti lūkesčius su šeimos nariais. Buvimas namuose nereiškia, kad esate laisvas tvarkyti buitį ar bendrauti bet kuriuo metu. Aiškios taisyklės (pvz., „kai durys uždarytos, aš dirbu”) padeda išvengti konfliktų ir nereikalingo streso.
Karjeros perspektyvos: ar nuotolinis darbas stabdo kilimą karjeros laiptais?
Tai yra jautri tema. Egzistuoja reiškinys, vadinamas artumo šališkumu (angl. proximity bias). Vadovai nesąmoningai linkę palankiau vertinti ir greičiau paaukštinti tuos darbuotojus, kuriuos mato fiziškai biure. Matomumas dažnai tapatinamas su patikimumu ir įsitraukimu.
Dirbant nuotoliniu būdu, jūsų rezultatai turi kalbėti patys už save, tačiau to ne visada pakanka. Būtina aktyviai komunikuoti apie savo pasiekimus. Reguliarūs vaizdo skambučiai su vadovu, iniciatyvos rodymas ir dalyvavimas virtualiuose įmonės renginiuose yra būtini, norint nelikti nuošalyje. Jei planuojate rimtą karjerą, verta apsvarstyti galimybę bent kartais pasirodyti biure, kad išlaikytumėte gyvą ryšį su sprendimus priimančiais asmenimis.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie darbą iš namų
Šioje sekcijoje atsakysime į praktinius klausimus, kurie dažniausiai kyla tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarstant nuotolinio darbo modelį.
- Ar darbdavys privalo kompensuoti interneto ir elektros išlaidas dirbant iš namų?
- Lietuvos darbo kodeksas numato, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl patiriamų papildomų išlaidų kompensavimo. Nors tai nėra griežtai privaloma automatiškai (nebent tai nurodyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje), vis daugiau įmonių skiria fiksuotą priedą „namų biuro” išlaidoms padengti arba aprūpina darbuotojus reikiama technika.
- Kaip įrodyti darbdaviui, kad aš tikrai dirbu, o ne tinginiauju?
- Geriausias įrodymas yra atlikti darbai ir rezultatai, o ne procesas. Visgi, rekomenduojama būti pasiekiamam sutartu laiku, greitai reaguoti į užklausas ir reguliariai informuoti vadovą apie darbų eigą (pvz., trumpi statuso atnaujinimai el. paštu ar per susirinkimus). Skaidrumas didina pasitikėjimą.
- Ar dirbant iš namų galioja nelaimingų atsitikimų darbe draudimas?
- Taip, jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir atliekant darbo funkcijas, jis gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau ribos čia yra gana slidžios (pvz., paslydimas virtuvėje verdant kavą darbo metu), todėl kiekviena situacija tiriama individualiai.
- Ką daryti, jei namuose nėra sąlygų ramiam darbui?
- Jei namuose triukšmauja vaikai ar vyksta remontas, verta apsvarstyti alternatyvas: bendradarbystės erdves (angl. coworking spaces), bibliotekas arba susitarti su darbdaviu dėl hibridinio modelio, kai sudėtingoms užduotims atlikti atvykstate į biurą.
Hibridinis modelis kaip aukso vidurys ateities rinkai
Analizuojant visas tendencijas, tampa akivaizdu, kad ateitis nepriklauso kraštutinumams. Nei visiškas grįžimas į biurus penkias dienas per savaitę, nei visiškas užsidarymas namuose nėra idealūs sprendimai daugumai organizacijų ir žmonių. Svarstyklės vis labiau krypsta link hibridinio darbo modelio.
Hibridinis modelis, kai darbuotojas 2–3 dienas dirba biure, o likusias – namuose, sujungia geriausius abiejų pasaulių aspektus. Biure skatinamas bendradarbiavimas, komandos formavimas, kūrybinės dirbtuvės ir socializacija. Tuo tarpu namų dienos paliekamos individualiam, susikaupimo reikalaujančiam darbui be trikdžių. Toks balansas leidžia išvengti izoliacijos jausmo, tačiau kartu suteikia trokštamo lankstumo.
Galutinis sprendimas, koks modelis tinkamiausias, priklauso nuo individualios asmenybės, darbo specifikos ir įmonės kultūros. Tačiau viena aišku: gebėjimas dirbti savarankiškai, valdyti savo laiką ir naudotis skaitmeninėmis priemonėmis tapo nebe privalumu, o bazine šiuolaikinio profesionalo kompetencija. Nuotolinis darbas išryškino asmeninę atsakomybę – kai virš galvos nestovi vadovas, mes patys tampame savo sėkmės ar nesėkmės architektais.
