Net ir labai draugiškas augintinis gali tapti neramus, jei nuo mažens nebuvo mokomas susidurti su skirtingais kasdieniais dirgikliais. Todėl socializacija nėra vien tik žaidimas ar bendravimas su kitais gyvūnais – tai nuoseklus procesas, kuris turi būti vykdomas palaipsniui ir atsakingai. Svarbiausia suprasti savo augintinio emocijas, atpažinti ribas ir mokyti jį taip, kad patirtys būtų kuo malonesnės ir neperkrautų.
Kodėl socializacija tokia svarbi?
Socializacija formuoja gyvūno charakterį ir pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, šuniui tai gali padėti nekramtyti baimės vedamų reakcijų pasivaikščiojimų metu, o katei – jaustis saugiai naujoje erdvėje arba šalia svetimų žmonių. Tinkamai socializuoti gyvūnai dažniau pasitiki savimi, rečiau patiria streso sukeliamų elgesio problemų ir kur kas labiau mėgaujasi kasdienėmis situacijomis.
Dažnai manoma, kad socializacija būtina tik šuniukams, tačiau ir kačiukams, triušiams, žiurkėnams ar kitiems naminukams svarbu pažinti aplinką. Kuo platesnį dirgiklių spektrą jie patirs jaunystėje, tuo lengviau prisitaikys vėliau. Net jei gyvūnas jau suaugęs, socializacija vis dar įmanoma – tiesiog procesas bus lėtesnis.
Kaip pradėti socializaciją nuo mažens?
Ankstyvasis laikotarpis – pirmosios 3–12 savaitės šuniukams ir 2–8 savaitės kačiukams – yra pats jautriausias mokymuisi. Šiuo metu gyvūnai greičiausiai įsisavina naują informaciją ir kuria ryšį su žmogumi bei aplinka. Būtent todėl svarbu suteikti jiems kuo daugiau teigiamų patirčių.
Pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų: skirtingų garsų, paviršių, kvapų, žaidimų ir švelnaus kontakto su žmonėmis. Svarbu neskubėti – kiekvienas gyvūnas turi skirtingą temperamentą, todėl vienam naujas potyris gali būti džiaugsmingas, o kitam – bauginantis. Stebėkite augintinio kūno kalbą ir, pastebėję įtampą, sumažinkite krūvį.
Socializacija su kitais gyvūnais
Bendravimas su kitais gyvūnais padeda formuoti socialinius įgūdžius. Šunims tai ypač aktualu – jie greičiau supranta ribas, žaidimo taisykles ir mokosi tinkamai bendrauti. Svarbiausia rinktis draugiškus, subalansuotus gyvūnus, kurie neįbaugins jauniklio.
Katėms kontaktas su kitomis katėmis gali būti sudėtingesnis, todėl įvedimas turi būti itin palaipsniškas. Pirmiausia rekomenduojama leisti užuosti kvapą, vėliau – pamatyti, ir tik vėliau – susitikti. Taip užtikrinama, kad katė jaučiasi saugiai ir kontroliuoja situaciją.
Socializacija su žmonėmis ir skirtingomis situacijomis
Kuo daugiau įvairių žmonių gyvūnas sutiks, tuo mažiau baimės kils ateityje. Socializacijai tinka įvairaus amžiaus, judėjimo tempo, balso tono žmonės, taip pat tie, kurie dėvi skirtingus rūbus: kepures, akinus, paltus. Tokios detalės gyvūnams atrodo kaip nauji dirgikliai, prie kurių jie turi priprasti.
Kita svarbi dalis – skirtingos situacijos: kelionė automobiliu, veterinaro vizitai, miesto triukšmas, kitų šunų lojimas, buitinės technikos garsai. Iš pradžių gyvūną supažindinkite su vienu dirgikliu vienu metu, nesikraukite per daug patirčių per vieną dieną. Tik taip pasieksite tikrą pažangą.
Palaipsniškumo principas – pagrindinė taisyklė
Socializacija turi būti vykdoma etapais. Jei gyvūną iš karto įmesite į jam nepažįstamą ir intensyvią aplinką, galite padaryti daugiau žalos nei naudos. Kur kas veiksmingesnė strategija – lėti, nuoseklūs žingsniai, kurių metu gyvūnas spėja priprasti prie naujų dirgiklių.
Pavyzdžiui, jei šuo bijo kitų šunų, pradėkite nuo stebėjimo iš tolimos distancijos. Vėliau galite mažinti atstumą, kol šuo pradės jaustis ramiai. Kiekvienas žingsnis turi būti įvertintas: jei gyvūnas rodo nerimą, grįžkite vienu lygiu atgal ir suteikite jam laiko įveikti baimę.
Elgesio problemos: kaip padeda socializacija?
Daugelis elgesio problemų kyla būtent dėl nepakankamos socializacijos. Gyvūnai, kurie mažai matė naujų situacijų, garsų ar žmonių, dažniau reaguoja baimės vedamomis reakcijomis: agresija, lojimu, slėpimusi, šnypštimu ar bandymu pabėgti. Nuosekli socializacija padeda sumažinti tokį elgesį ir suteikia gyvūnui daugiau pasitikėjimo.
Jei gyvūnas jau turi elgesio problemų, verta kreiptis į profesionalų elgesio specialistą. Jie gali sudaryti individualų planą, kuris padės suprasti gyvūno reakcijas ir pasirinkti tinkamiausią socializacijos būdą. Svarbiausia – neskubėti ir nebausti už baimės reakcijas. Visada naudokite teigiamą pastiprinimą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia pradėti gyvūno socializaciją? Kuo anksčiau – tuo geriau. Jauni gyvūnai greičiau mokosi, tačiau net ir suaugusieji gali būti socializuojami palaipsniui.
Ar galima per daug stimuliuoti gyvūną? Taip. Per didelis dirgiklių kiekis gali sukelti stresą, todėl socializacija turi būti nuosekli ir dozuota.
Kiek laiko užtrunka socializacijos procesas? Socializacija gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o kartais – visą gyvenimą, priklausomai nuo gyvūno temperamento.
Ar galima socializuoti gyvūną, kuris bijo žmonių ar kitų gyvūnų? Taip, tačiau procesas turi būti ypač švelnus ir lėtas. Tokiais atvejais padeda specialistas.
Kokios dažniausios socializacijos klaidos? Skubėjimas, bausmės, per didelis dirgiklių kiekis ir nesupratimas, kad gyvūnai turi skirtingus tempimo lygius.
Kasdieniai žingsniai, padedantys ugdyti drąsesnį augintinį
Gyvūnų socializacija yra kelionė, kuriai reikia laiko, kantrybės ir supratimo. Kartais pakanka vos kelių minučių per dieną, kad jūsų augintinis po truputį priprastų prie naujų potyrių. Nuosekliai ir švelniai dirbdami, sukursite gyvūnui saugią aplinką, kurioje jis galės augti drąsiau, ramiau ir pasitikintis savimi. Tai ne tik pagerins jo kasdienį gyvenimą, bet ir sustiprins ryšį tarp jūsų, nes gyvūnas visuomet jausis jūsų palaikomas ir suprastas.
