Stogo skarda laikoma viena patvariausių dangų, tačiau ji nėra visiškai nejautri karščiui. Karštomis vasaros dienomis, ypač kai stogo paviršius įkaista iki itin aukštų temperatūrų, metalas natūraliai plečiasi.
Šis reiškinys vadinamas terminiu plėtimu ir jis vyksta visose metalinėse konstrukcijose: nuo tiltų iki stogo dangos.
Kelios valandos intensyvios kaitros dar nereiškia, kad stogo skarda keisis išvaizda ar forma. Deformacijos atsiranda tik tada, kai susidaro keli faktoriai vienu metu: netinkamas montavimas, per ilgi lakštai, prasti tvirtinimo taškai ir aukšta paviršiaus temperatūra.
Kiek iš tiesų įkaista stogo skarda?
Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad skarda įkaista tiek, kiek oro temperatūra, tačiau realybė kitokia. Saulė įkaitina metalą daug labiau, todėl skardos paviršius gali pasiekti:
- 60–70 °C – jei diena vidutiniškai karšta.
- 80–90 °C – jei paviršius tamsus (grafitas, juoda, antracitas).
- 100 °C ir daugiau – jei karšta vasara, stogas mažai vėdinamas, o aplinkui nėra žalumos, kuri sugertų dalį spindulių.
Juodos spalvos stogo skarda karštą dieną gali būti iki 16–20 °C karštesnė nei šviesių atspalvių skarda, todėl spalva tiesiogiai veikia metalo temperatūrą ir jo plėtimosi amplitudę.
Kada prasideda reali deformacija?
Stogo skarda pati savaime nesideformuoja tiesiog nuo temperatūros. Metalas plečiasi ir traukiasi kasdien: ryte vienas dydis, pavakaryje kitas, o naktį trečias. Tai normalus procesas. Deformacija atsiranda tada, kai lakštai neturi kur judėti, nes montavimo metu nepaliktas pakankamas plėtimosi tarpas.
Terminis plėtimasis gali sukelti:
- bangavimą;
- lakšto pakėlimą ties tvirtinimo vietomis;
- girgždėjimą keičiantis temperatūrai;
- išlinkimą ilgose stogo atkarpose;
- varžtų pasisukimą arba „išėjimą“ iš vietos.
Didesni lakštai plečiasi labiau. Pavyzdžiui, 10 metrų ilgio lakštas, kaitinamas iki 80–90 °C, gali pailgėti keliais milimetrais. Jei sistema standi ir nepritaikyta judėjimui, tai ta kelių milimetrų įtampa laikui bėgant persiduoda į visą konstrukciją.
Kokie veiksniai dažniausiai lemia deformaciją?
Deformacija – tai ne skardos, o montavimo klaida.
- Per standus tvirtinimas
Jeigu varžtai įsukti iki galo, tvirtinimai per daug suveržti arba matoma, kad lakštas tvirtinamas „priverstinai“ – metalas negali judėti ir pradeda kilti bangos.
- Per ilgi lakštai
Kuo ilgesnis lakštas, tuo labiau jis plečiasi. Jei ilgio kompensavimas neapgalvotas – deformacija tampa beveik garantuota.
- Tamsios spalvos stogas be pakankamos ventiliacijos
Tamsūs paviršiai įkaista labiau. Jei po skarda nėra oro tarpo – karštis kaupiasi dvigubai intensyviau.
- Plonesnė skarda
Stogo skarda gali būti 0,40–0,60 mm storio. Plonesni lakštai greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius, todėl bangos atsiranda lengviau.
- Silpni ar prasti grebėstai
Jeigu medinė konstrukcija nepakankamai tvirta – net ir nedidelis lakšto plėtimasis gali pradėti jį „stumdyti“.
Ką reiškia bangavimas – estetika ar rimtesnė problema?
Bangavimas savaime nereiškia, kad stogas prarado funkcionalumą. Dažnai tai yra natūralus metalo elgesys, kuris priklauso nuo temperatūros. Per naktį temperatūra nukrinta ir bangos dingsta arba tampa mažesnės.
Tačiau jei:
- bangos matomos visada,
- lakštai girgžda,
- varžtai ima „vaikščioti“,
- paviršius išlieka deformuotas ir vėsiau
– tai rodo sisteminę montavimo klaidą. Tokiu atveju deformacija gali tapti ne estetine, o funkcine problema.
Kada skarda pradeda deformuotis praktiškai?
Jei reikėtų įvardyti tikslų scenarijų, kada stogo skarda „pasiduoda“, jis būtų toks:
Karšta vasaros diena + tamsi skarda + ilgi lakštai + per stipriai suveržti varžtai + silpna ventiliacija = matoma deformacija.
Tai nėra medžiagos defektas, o konstrukcinė situacija, kurią galima išvengti.
Įdomus pastebėjimas iš stogdengių praktikos: net kokybiška 0,5 mm skarda, sumontuota neteisingai, gali pradėti banguoti dar tą pačią vasarą, o tinkamai sumontuota — išliks idealiai lygi net po 10–15 metų.
Kaip išvengti deformacijos, nors karščių niekas nesustabdo?
- Palikti metalo plėtimosi tarpus.
- Tvirtinti varžtus ne „iki metalo galo“.
- Naudoti ventiliuojamą stogo konstrukciją.
- Rinktis storesnę skardą arba šviesesnį toną.
- Vengti per ilgų lakštų ant labai karštų šlaitų.
Tokie sprendimai leidžia skardai judėti pagal temperatūrą ir nekelia jokios rizikos jos deformacijai.
