Supraskite, kodėl jūsų duomenys svarbūs
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad jų informacija nėra įdomi kitiems. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai siekia ne tik finansinių duomenų – jiems vertingi ir jūsų el. pašto adresai, prisijungimai, net naršymo įpročiai. Šią informaciją galima panaudoti tapatybės vagystei, netikriems paskyrų sukūrimams ar reklaminėms apgavystėms. Todėl kiekvienas interneto naudotojas, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos, turi rūpintis savo duomenų saugumu.
Saugūs ir stiprūs slaptažodžiai
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – sukurti tvirtus, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Venkite paprastų variantų, tokių kaip „123456“, „password“ ar savo gimimo data. Geriausia naudoti slaptažodžius, sudarytus iš raidžių, skaičių ir simbolių, pavyzdžiui, „K4v@2025#lt“. Jeigu sunku viską prisiminti, naudokite slaptažodžių tvarkyklę („password manager“), kuri saugiai išsaugo visus prisijungimus ir leidžia automatiškai juos įvesti prisijungiant. Tokiu būdu išvengsite pasikartojančių slaptažodžių ir klaidų.
Įjunkite dviejų žingsnių patvirtinimą
Net ir turint tvirtą slaptažodį, verta įjungti papildomą saugumo sluoksnį – dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA). Ji reikalauja papildomo patvirtinimo, pavyzdžiui, SMS kodo, biometrinio atpažinimo ar specialios programėlės („Google Authenticator“, „Authy“). Tokiu būdu, net jei kas nors gautų jūsų slaptažodį, prisijungti prie paskyros būtų beveik neįmanoma. Šis metodas ypač svarbus el. pašto, banko ir socialinių tinklų paskyrose.
Venkite įtartinų nuorodų ir el. laiškų
Didelė dalis kibernetinių atakų prasideda nuo apgaulingų laiškų. Sukčiai dažnai siunčia pranešimus, kurie atrodo kaip iš banko, kurjerių tarnybos ar mokesčių inspekcijos. Tokiuose laiškuose prašoma paspausti nuorodą ar pateikti duomenis. Niekada nespauskite ant įtartinų nuorodų ir neteikite asmeninės informacijos per el. paštą. Patikrinkite siuntėjo adresą ir, jei kyla abejonių, prisijunkite prie oficialios svetainės savarankiškai, ne per gautą nuorodą.
Naudokite tik saugius tinklus
Viešieji „Wi-Fi“ tinklai, ypač kavinėse ar oro uostuose, yra vienas didžiausių pavojų jūsų duomenims. Įsilaužėliai gali lengvai perimti informaciją, siunčiamą per nesaugų ryšį. Todėl naudokite VPN („Virtual Private Network“) – tai paslauga, kuri užšifruoja duomenis ir apsaugo nuo trečiųjų šalių perėmimo. Jei įmanoma, nesijunkite prie banko ar kitų jautrių paskyrų naudodamiesi viešais tinklais.
Atnaujinkite programinę įrangą
Dažnas vartotojas atidėlioja programinės įrangos atnaujinimus, tačiau jie būtini saugumui. Operacinės sistemos, naršyklės ir programos nuolat atnaujinamos tam, kad būtų pašalintos aptiktos saugumo spragos. Todėl įjunkite automatinį atnaujinimą tiek savo telefone, tiek kompiuteryje. Net ir viena neatnaujinta programėlė gali tapti „silpna grandimi“, per kurią įsilaužėliai pasieks jūsų duomenis.
Būkite atsargūs socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai – viena dažniausių vietų, kur žmonės netyčia atskleidžia per daug informacijos. Venkite skelbti savo buvimo vietą, kelionių planus ar asmeninius duomenis, tokius kaip gimimo data, telefono numeris ar adresas. Kuo mažiau informacijos pasidalinsite viešai, tuo sunkiau bus jus identifikuoti ir apgauti. Patikrinkite privatumo nustatymus ir apribokite, kas gali matyti jūsų turinį.
Apsaugokite savo įrenginius
Stiprus slaptažodis telefone ar kompiuteryje – tai dar viena būtina apsauga. Naudokite biometrinį atpažinimą (piršto antspaudą ar veido atpažinimą), jei įrenginys tai leidžia. Įdiekite antivirusinę programą, kuri padeda aptikti kenkėjiškas programas ir apsaugoti nuo netikėtų atsisiuntimų. Taip pat reguliariai darykite duomenų atsargines kopijas – debesyje ar išoriniame diske. Net jei įrenginys būtų pavogtas, jūsų informacija išliks saugi.
DUK apie duomenų apsaugą internete
Ar verta naudoti nemokamą VPN?
Ne visada. Nemokami VPN dažnai riboja greitį ir gali rinkti jūsų duomenis. Geriau rinktis patikimą mokamą paslaugą, kuri garantuoja duomenų konfidencialumą.
Ką daryti, jei mano duomenys nutekėjo?
Pirmiausia pakeiskite visus susijusius slaptažodžius, įjunkite 2FA ir stebėkite savo paskyrų veiklą. Galite patikrinti nutekėjimą svetainėje „haveibeenpwned.com“.
Ar socialiniai tinklai saugūs?
Taip, jei naudojatės atsakingai – nustatykite privatumo ribas, neskleiskite asmeninės informacijos ir nespauskite ant neaiškių nuorodų.
Kiek dažnai keisti slaptažodžius?
Rekomenduojama bent kartą per 3–6 mėnesius, ypač jei slaptažodis naudojamas keliose paskyrose arba įtariate saugumo pažeidimą.
Ar antivirusinė būtina, jei turiu „Mac“ ar „iPhone“?
Taip, nors šios sistemos laikomos saugesnėmis, jos taip pat gali būti pažeidžiamos. Antivirusinė suteikia papildomą apsaugos sluoksnį.
Kibernetinis saugumas – įprotis, o ne vienkartinis veiksmas
Asmeninių duomenų apsauga internete nėra sudėtinga – tereikia nuoseklumo. Kaip ir sveikos gyvensenos atveju, čia svarbiausia įpročiai: saugūs slaptažodžiai, dėmesingas naršymas, atnaujinta įranga ir atsargumas. Kuo sąmoningiau elgsitės, tuo mažiau šansų, kad tapsite kibernetinių nusikaltimų auka. Saugumas internete prasideda nuo jūsų pačių – todėl rūpinkitės juo kasdien.
