Kodėl šiltinti seną namą verta net ir po daugelio metų?
Senas namas dažnai turi prastesnę izoliaciją, dėl ko šiluma žiemą greitai išsisklaido, o vasarą – patalpos įkaista. Šilumos nuostoliai per sienas, stogą, grindis ar langus ne tik mažina komfortą, bet ir kelia šildymo sąskaitas. Todėl šiltinimas – tai ne tik apie ekonomiškumą, bet ir apie gyvenimo kokybę bei turto vertės didinimą. Tinkamai atlikti darbai gali sumažinti šildymo išlaidas net iki 50 %.
Fasado šiltinimas: polistirolas ar vata?
Sienų šiltinimas – vienas svarbiausių žingsnių siekiant efektyvumo. Lietuvoje dažniausiai pasirenkami du metodai: šiltinimas polistireniniu putplasčiu (EPS) arba akmens vata. Polistirolas gerai izoliuoja šilumą ir yra pigesnis, tačiau akmens vata geriau praleidžia garus ir neleidžia kauptis drėgmei, todėl labiau rekomenduojama senesniems mūriniams namams.
Langai ir durys – dideli šilumos nuostolių šaltiniai
Seni langai ir nesandarios durys leidžia prasiskverbti šaltam orui, todėl būtina įvertinti jų būklę. Trijų stiklų langai su šilumą atspindinčiomis dangomis bei kokybiškas durų sandarinimas gali ženkliai sumažinti šildymo sąnaudas. Jei keitimas per brangus – galima naudoti papildomas sandarinimo juostas ar šilumą atspindinčius užuolaidų sluoksnius.
Stogo šiltinimas: nepamirškite šilumos nutekėjimo į viršų
Šiluma kyla aukštyn, todėl stogas – kritinė zona. Jei mansarda neapgyvendinta, geriausia šiltinti perdangą, o jei patalpos gyvenamos – stogo šlaitus. Efektyviausi sprendimai – purškiamos putos arba mineralinė vata tarp gegnių. Svarbu ne tik medžiagos, bet ir kokybiškas montavimas bei sandarumas.
Grindų šiltinimas – dažnai pamirštamas žingsnis
Ypač svarbu šiltinti grindis, jei po jomis yra nešildomas rūsys arba tiesiog gruntas. Galima naudoti putplasčio plokštes ar ekovatos sluoksnį. Jei grindys jau įrengtos – verta pagalvoti apie šilumą sulaikančius kilimus ar specialias grindų dangas. Tai padeda mažinti šilumos nuostolius „per apačią“.
