Skaitymas dažniausiai yra asmeninis, tylus ir giliai intymus procesas, tačiau beveik kiekvienas knygų mylėtojas patvirtins: užvertus paskutinį itin geros (arba, priešingai, labai nuvylusios) knygos puslapį, kyla neenumaldomas noras savo mintimis pasidalinti su kitais. Būtent šis noras diskutuoti, analizuoti ir išgirsti kitokią perspektyvą yra pagrindinis variklis, skatinantis burtis į knygų skaitymo klubus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokios bendruomenės sukūrimas reikalauja daug laiko ir specifinių žinių, iš tiesų tai yra nepaprastai kūrybiškas, praturtinantis ir gana paprastas procesas, jei žinote, nuo ko pradėti. Jei kada nors pasvajojote apie jaukius vakarus su arbatos puodeliu, įdomia knyga ir intelektualiais pokalbiais, dabar yra geriausias metas šią svajonę paversti realybe.
Knygų klubas nėra vien tik apie skaitymą. Tai yra erdvė, kurioje susikerta skirtingos gyvenimo patirtys, vertybės ir pasaulėžiūros. Kartais viena pastraipa dešimčiai skirtingų žmonių gali reikšti dešimt visiškai skirtingų dalykų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime kiekvieną etapą, reikalingą sėkmingam ir ilgalaikiam literatūriniam susivienijimui sukurti – nuo pačios idėjos išgryninimo ir tinkamų narių atrankos iki pirmojo susitikimo moderavimo bei ilgalaikės motyvacijos palaikymo.
Koncepcijos ir tematikos išgryninimas
Prieš pradedant siųsti kvietimus draugams ar skelbti pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina atsakyti į esminį klausimą: koks bus šio klubo pobūdis? Knygų pasaulis yra pernelyg platus, kad būtų galima apimti viską, todėl aiški kryptis padės pritraukti būtent tuos žmones, su kuriais bus įdomiausia diskutuoti. Aiški vizija padeda išvengti nusivylimų, kai vieni tikisi nagrinėti sudėtingus klasikinius kūrinius, o kiti tiesiog nori aptarti lengvus meilės romanus.
- Žanriniai klubai: Galbūt esate prisiekęs mokslinės fantastikos, detektyvų, istorinių romanų ar poezijos gerbėjas? Specializuoti klubai leidžia giliau nerti į vieną sritį ir tapti tikrais to žanro ekspertais.
- Teminiai klubai: Klubas gali orientuotis į tam tikrą temą, pavyzdžiui, feminizmo literatūrą, asmeninio tobulėjimo ir psichologines knygas, kelionių memuarus, biografijas ar prestižinius apdovanojimus pelniusius kūrinius.
- Formatas ir tonas: Nuspręskite, ar jūsų susitikimai bus griežtai akademiški ir analitiniai (galbūt net su iš anksto paruoštomis prezentacijomis), ar tai bus labiau atpalaiduojantis socialinis susibūrimas, kur knyga tėra malonus fonas pašnekesiams apie gyvenimą.
Būsimų narių paieška: kur rasti skaityti mėgstančių žmonių?
Kai turite aiškią viziją, laikas suburti komandą. Narių paieška neturėtų apsiriboti vien jūsų artimiausių draugų ratu. Nors skaityti ir aptarinėti knygas su geriausiais draugais yra be galo smagu, kartais patys įdomiausi ir netikėčiausi pokalbiai gimsta diskutuojant su mažiau pažįstamais asmenimis, kurie atsineša visiškai kitokį kultūrinį bei socialinį bagažą, skirtingą išsilavinimą ir požiūrį į pasaulį.
Jei nežinote, nuo ko pradėti, štai keletas efektyvių būdų naujų narių pritraukimui:
- Socialiniai tinklai ir internetinės bendruomenės: Paskelbkite atvirą žinutę savo „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrose. Taip pat labai verta pasidairyti po vietines miesto ar rajono grupes, specializuotas knygų mylėtojų bendruomenes (pavyzdžiui, „Goodreads“ platformoje esančias lietuviškas grupes).
- Kolegos ir bendradarbiai: Darbovietė gali būti puiki vieta atrasti paslėptų knygų graužikų. Pasiūlykite idėją per pietų pertrauką ar prie kavos aparato – nustebsite, kiek daug žmonių norėtų skaityti daugiau, bet jiems tiesiog trūksta išorinės motyvacijos.
- Vietinės bibliotekos, knygynai ir kultūros centrai: Dažnai šiose erdvėse galima palikti fizinį skelbimą arba tiesiog užkalbinti žmones, besidominčius tomis pačiomis knygų lentynomis. Be to, pačios bibliotekos kartais mielai suteikia nemokamas patalpas tokių klubų susitikimams.
Koks yra optimalus klubo narių skaičius?
Nors iš pradžių gali atrodyti, kad kuo daugiau žmonių pavyks surinkti, tuo geriau atrodys jūsų iniciatyva, knygų klubų praktika rodo ką kita. Idealus narių skaičius paprastai svyruoja nuo 5 iki 10 asmenų. Kodėl būtent tiek? Jei grupė bus pernelyg maža (2-3 žmonės), susirgus ar dėl asmeninių priežasčių neatvykus bent vienam asmeniui, susitikimas gali prarasti savo dinamiką arba visai neįvykti. Kita vertus, jei narių bus daugiau nei dešimt, diskusija gali greitai tapti chaotiška, sunkiau valdoma, o tylesni, intravertiškesni žmonės tiesiog negaus progos pasisakyti ir išsakyti savo nuomonės.
Praktinė pusė: susitikimų grafikas, vieta ir organizavimas
Bet kurio sėkmingo knygų klubo pamatas yra aiški, nuspėjama ir visiems patogi struktūra. Žmonės yra linkę ilgiau likti veiklose ir išlaikyti motyvaciją, kai procesas nereikalauja pernelyg didelio streso ar nuolatinio planavimo iš naujo.
Dažniausiai skaitytojų klubai renkasi kartą per mėnesį. Tai yra pats optimaliausias laiko tarpas, leidžiantis net ir labiausiai užimtiems, šeimas bei atsakingus darbus turintiems asmenims, perskaityti vidutinės apimties (apie 300-400 puslapių) knygą nesijaučiant lyg ruošiantis egzaminui. Susitikimus geriausia planuoti iš anksto pagal griežtą taisyklę, pavyzdžiui, „kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienio vakarą“. Taip klubo nariai galės lengviau planuoti savo asmeninį laiką aplink šį įvykį.
Vietos parinkimas taip pat atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį. Jei norite intymumo ir namų jaukumo, galite rotuoti susitikimus narių namuose – kaskart susitikimą priima vis kitas žmogus. Jei pageidaujate neutralios erdvės, kur nereikėtų sukti galvos dėl tvarkymosi, puikiai tiks tylesnė kavinė, arbatinė, bibliotekos skaitykla, o šiltais vasaros vakarais – parkas, miškas ar miesto sodas su pikniko pledais. Gyvenant skirtinguose miestuose ar net šalyse, puikia alternatyva tampa virtualūs susitikimai per vaizdo pokalbių platformas. Tai leidžia išlaikyti intelektualinį ryšį nepaisant jokių geografinių atstumų.
Pirmosios knygos pasirinkimas: kaip nepadaryti klaidos?
Pirmoji perskaityta knyga yra tarsi jūsų kuriamo klubo vizitinė kortelė. Ji neturėtų būti nei pernelyg sunki ir klampi, nei per ilga, kad neatbaidytų naujokų. Venkite 1000 puslapių klasikinių epų ar itin specifiškos, sudėtingos akademinės literatūros pirmajam kartui, nebent nuo pat pradžių sutarėte būtent dėl tokio profilio.
Pirmajam susitikimui geriausia rinktis knygą, kuri jau spėjo sulaukti nemažai atgarsių visuomenėje, turi prieštaringų vertinimų arba nagrinėja labai aktualias, plačias ir universalias temas (tokias kaip meilė, šeimos santykiai, moralinės dilemos, istoriniai konfliktai ar žmogaus psichologija). Tokie kūriniai natūraliai generuoja daugiau skirtingų, kartais net poliarizuotų nuomonių, todėl diskusija užsimezga savaime. Dažna praktika – pirmajam susitikimui knygą parenka pats klubo įkūrėjas, nesusiejant to su ilgais balsavimais. Vėliau, kai grupė jau suformuota, sprendimai gali būti priimami demokratiškai, balsuojant už narių pasiūlytus variantus.
Susitikimo eiga ir diskusijų moderavimas
Net jei visi perskaitėte patį įdomiausią pasaulyje romaną, susitikimo metu be tinkamo moderavimo pokalbis gali greitai išblėsti, pakrypti į visiškas lankas arba tapti tiesiog kasdienių naujienų aptarimu. Geras moderatorius – tai nebūtinai tas asmuo, kuris pats kalba daugiausiai ar žino daugiausiai literatūros teorijos terminų. Tai žmogus, kuris moka užduoti teisingus klausimus, išklauso ir geba įtraukti visus dalyvius, neleisdamas pokalbiui užgesti.
Norint užtikrinti sklandų procesą, verta pasiruošti iš anksto. Užsirašykite bent 5-7 atvirus klausimus, kurie neskatintų atsakyti tik vienu žodžiu „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, vietoj klausimo „Ar jums patiko pagrindinis veikėjas?“, kur kas geriau klausti: „Kokie pagrindinio veikėjo sprendimai jums pasirodė labiausiai šokiruojantys arba nesuprantami, ir kaip jūs būtumėte pasielgę jo vietoje?“. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tylesnius, labiau drovius klubo narius. Paskatinkite juos pasisakyti švelniais kreipiniais, tokiais kaip „O kokia tavo nuomonė apie šį epizodą?“. Jei diskusija tampa per daug aštri, ypač aptariant kontroversiškas knygas, moderatoriaus pareiga yra subtiliai grąžinti taikią atmosferą, primenant, kad klube yra laukiamos ir gerbiamos visos, net ir pačios radikaliausios, literatūrinės nuomonės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie knygų klubų veiklą
Kuriant bet kokią naują bendruomenę natūraliai kyla įvairių organizacinių ir praktinių neaiškumų. Žemiau pateikiame detalius atsakymus į dažniausiai pradedančiųjų knygų klubų entuziastų užduodamus klausimus.
Ką daryti, jei narys nespėjo perskaityti knygos iki susitikimo?
Tai neabejotinai viena dažniausių pasitaikančių situacijų bet kokiame klube. Svarbiausia – sukurti tokią draugišką ir palaikančią atmosferą, kurioje žmogus nesijaustų kaltas ar teisiamas dėl to, kad gyvenimas ir darbai pakišo koją. Leiskite nespėjusiems perskaityti vis tiek dalyvauti susitikime, tačiau iš anksto juos įspėkite, kad diskusijos metu bus atskleistos svarbios siužeto detalės ir net knygos pabaiga. Labai dažnai, net ir nebaigęs skaityti knygos, žmogus gali aktyviai ir produktyviai įsitraukti į bendresnes temas, kurias nagrinėja aptariamas kūrinys.
Kaip išrinkti sekančias knygas, kad visi liktų patenkinti?
Visų skonių patenkinti neįmanoma, tačiau galima siekti kompromiso. Rekomenduojama naudoti rotacijos principą: kiekvieną mėnesį vis kitas klubo narys pasiūlo dvi ar tris knygas, o visa grupė iš jų balsuodama išrenka vieną, kurią skaitys. Kitas, labai populiarus ir smagus būdas – metų pradžioje sukurti bendrą ilgą norimų perskaityti knygų sąrašą ir kiekvieną mėnesį tiesiog atsitiktine tvarka traukti burtus. Taip užtikrinama didžiulė žanrų, autorių ir temų įvairovė, o kiekvienas bendruomenės narys pasijunta svarbus ir išgirstas.
Ar būtina ruošti užkandžius ir gėrimus fiziniams susitikimams?
Maistas ir gėrimai tikrai nėra privalomas elementas, kad įvyktų gera literatūrinė diskusija, tačiau jie neabejotinai prisideda prie laisvesnės, jaukesnės ir draugiškesnės atmosferos sukūrimo. Kad finansinė ir laiko našta nekristų vienam žmogui (pavyzdžiui, susitikimo šeimininkui), susitarkite dėl „suneštinių“ vaišių principo – tegul kiekvienas atsineša po nedidelį, lengvai paruošiamą užkandį ar mėgstamo gėrimo butelį. Ypatingai smagu ir kūrybiška, kai atnešami užkandžiai tematiškai atspindi aptariamą knygą, jos kultūrą ar geografinę vietovę.
Ką daryti, jei atsirado narys, kuris monopolizuoja visą pokalbį?
Tai labai subtilus, bet dažnas moderavimo iššūkis. Jei pastebite, kad vienas žmogus kalba be perstojo, neleidžia įsiterpti kitiems ar pertraukinėja, nebijokite mandagiai, bet tvirtai įsiterpti. Galite sakyti: „Tai tikrai labai įdomi ir vertinga mintis, ačiū, kad ja pasidalinai. O dabar labai norėčiau išgirsti, ką apie šį aspektą galvoja [kito tylesnio nario vardas]“. Su laiku nariai pajus grupės dinamiką, pripras prie tokios pokalbių tvarkos ir išmoks ne tik kalbėti, bet ir aktyviai klausytis kitų.
Naujų tradicijų kūrimas ilgalaikiam narių įsitraukimui palaikyti
Pirmieji keli knygų klubo susitikimai paprastai praeina labai sklandžiai ir lengvai, nes visus dalyvius veda pradinis entuziazmas, smalsumas ir naujumo jausmas. Tačiau tikrasis išbandymas šiai bendruomenei prasideda po pusmečio ar metų, kai ateina vasaros atostogų sezonas, visiems padaugėja asmeninių darbų ar tiesiog iš eilės pasitaiko keletas sunkesnių, mažiau įtraukiančių knygų. Norint išlaikyti knygų klubą gyvybingą, aktyvų ir įdomų labai ilgą laiką, būtina nuolat jį atšviežinti, evoliucionuoti ir kurti savas, unikalias tradicijas.
Pabandykite retkarčiais įvesti papildomų veiklų, kurios išeina toli už standartinio knygos aptarimo ribų. Pavyzdžiui, jei perskaitėte knygą, pagal kurią neseniai buvo sukurtas kino filmas ar serialas, vieną mėnesį galite paskirti bendrai filmo peržiūrai ir vėlesniam jo lyginimui su originaliu tekstu – diskusijos apie tai, ką režisierius iškraipė, būna nepaprastai karštos. Jei knygoje veiksmas vyksta jūsų mieste, sostinėje arba tiesiog šalyje, galite suorganizuoti visos dienos ekskursiją po knygoje minimas gatves ar istorinius objektus. Galbūt aptariamo autoriaus kūryba stipriai atspindi tam tikrą pasaulio virtuvę? Pavyzdžiui, skaitant italų literatūrą, teminė vakarienė autentiškame italų restorane su artimiausiais klubo nariais gali tapti neatsiejama jūsų susitikimų džiaugsmo dalimi.
Taip pat labai naudinga ir motyvuojanti praktika yra kartą per metus (pavyzdžiui, prieš didžiąsias žiemos šventes) surengti specialų, šventinį apžvalginį susitikimą. Jo metu nereikia aptarinėti jokios naujos knygos. Vietoje to, prisiminkite ir reitinguokite visus per metus perskaitytus kūrinius. Geriausios, blogiausios, labiausiai nustebinusios ar labiausiai nuvylusios metų knygos rinkimai dažnai atneša labai daug juoko ir kartu padeda puikiai suprasti, kokiomis literatūrinėmis kryptimis klubas turėtų judėti ateinančiais metais. Svarbiausia visada atsiminti, kad knygų klubas nėra formali institucija – tai gyvas, kintantis organizmas. Jo taisyklės nėra iškaltos akmenyje, todėl jas galima ir netgi reikia drąsiai keisti atsižvelgiant į besikeičiančius narių poreikius, laisvą laiką ar interesus. Sėkmingo, dešimtmečius gyvuojančio klubo paslaptis slypi lankstume, abipusėje pagarbos kultūroje ir, žinoma, nuoširdžioje, vienijančioje meilėje geroms, mąstyti skatinančioms istorijoms.
