Daugeliui pažįstamas jausmas, kai grįžus namo po darbo ar kitų dienos reikalų galvoje sukasi tik vienas klausimas:
„ką šiandien gaminti?“. Šaldytuve matome daugybę produktų, tačiau mintys sukasi tik apie kelis nusibodusius
patiekalus. Būtent tokiais momentais dažnai ima atrodyti, kad maisto gamyba – tai ne kūrybiška veikla, o dar
viena pareiga, kurią reikia atlikti kuo greičiau.
Vis dėlto virtuvė gali tapti ir malonia dienos dalimi, jei šiek tiek pakeičiame požiūrį. Neprivalome kaskart
išradinėti dviračio ar gaminti sudėtingų patiekalų su ilgu ingredientų sąrašu. Kartais užtenka vos kelių naujų
idėjų, kad įprastos vakarienės įgautų kitokį skonį, o prie stalo atsirastų daugiau smalsumo ir kalbų apie maistą.
Maži pokyčiai, galintys pakeisti virtuvės nuotaiką
Rutina virtuvėje dažniausiai atsiranda tuomet, kai gaminame tuos pačius patiekalus tuo pačiu būdu. Jei visada
troškiname daržoves, verta pabandyti jas iškepti orkaitėje. Jei įpratome ruošti sumuštinius tik su dešra ir sūriu,
galima pridėti daržovių, padažų, kitokio tipo duonos. Net nedidelis prieskonių pokytis dažnai pakeičia viso
patiekalo charakterį.
Maži eksperimentai nereikalauja daug laiko, tačiau padeda atsikratyti nuobodulio. Svarbu atminti, kad virtuvėje
nereikia siekti tobulumo: kartais patiekalas gali nepavykti idealiai, bet būtent iš tokių bandymų gimsta naujos
mėgstamos kombinacijos. Svarbiausia – išdrįsti kartais pasukti ne į įprastą, o į truputį kitą pusę.
Planavimas padeda sutaupyti laiko ir pinigų
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl maisto gamyba kelia stresą, yra improvizacija paskutinę minutę. Kai
neplanuojame, ką valgysime, dažniau vaikštome į parduotuvę, perkame tai, kas pasitaiko po ranka, o dalis maisto
vėliau lieka pamiršta šaldytuve. Galiausiai susidaro įspūdis, kad gaminti namuose brangu, o laiko
tam sugaištama daug.
Iš anksto susiplanavus bent kelias vakarienes per savaitę, atsiranda visai kitokia tvarka. Nebūtina tiksliai
nuspręsti, ką valgysite kiekvieną dieną – pakanka susikurti sąrašą iš keturių ar penkių patiekalų, kuriuos
per savaitę norėtumėte pasigaminti. Taip į parduotuvę einama su aiškesniu tikslu, o namuose visada yra iš ko
„sulipdyti“ vakarienę be papildomų vizitų.
Sezoninis meniu – skanesnis ir įvairesnis
Jeigu norite, kad maistas būtų ne tik maistingas, bet ir įdomus, verta atkreipti dėmesį į tai, ką siūlo sezonas.
Pavasarį daugiau gaivumo suteikia šviežios salotos, ridikėliai, žalumynai, vasarą – uogos, pomidorai, cukinijos,
rudenį – moliūgai, obuoliai, šakniavaisiai, žiemą – troškiniai, sriubos, patiekalai su kruopomis ir ankštiniais.
Sezoniniai produktai dažniausiai būna ir skanesni, ir piniginei draugiškesni.
Sezoniškumas padeda natūraliai praplėsti patiekalų sąrašą. Pavyzdžiui, vasarą galima dažniau rinktis šaltas
sriubas, gaivias salotas, patiekalus ant grilio, o rudenį – šiltus apkepus ir troškinius viename puode. Taip
virtuvė prisitaiko prie metų laiko ritmo, o skoniai kinta savaime, net jei receptų sąrašas išlieka panašus.
Receptų idėjų paieškos internete
Šiandien įkvėpimo virtuvėje dažniausiai ieškome internete. Tai patogu: galima atrinkti patiekalus pagal turimus
produktus, pagal norimą paruošimo laiką ar pagal tai, ar ieškome kasdienės vakarienės, ar įdomesnio patiekalo
savaitgaliui. Visgi gausus pasiūlymų kiekis kartais gali ir suklaidinti – ne visada lengva nuspręsti, nuo ko
pradėti.
Patogiausia, kai turite kelias vietas, į kurias grįžtate nuolat. Tai tarsi jūsų pačių „mini receptų knyga“,
kurioje jau žinote, ko tikėtis: aiškios instrukcijos, paprasti ingredientai, realistiškas gaminimo laikas.
Tokiu atveju nebereikia ilgai naršyti, užtenka atsiversti patikimą kategoriją, kurioje pateikiamos
receptų idėjos, ir išsirinkti tai, kas labiausiai tinka šiai dienai.
Gaminti gali visi – tereikia suteikti sau šansą
Kartais virtuvėje trukdo ne laiko stoka, o baimė, kad „nemoku gaminti“. Tačiau gamyba – tai ne egzaminas, o
įgūdis, kuriam reikia praktikos. Kuo dažniau ruošite maistą, tuo labiau suprasite, kokių skonių mėgsta jūsų
šeima, kokių prieskonių norisi, kokius patiekalus lengviausia adaptuoti pagal turimą laiką ir produktus.
Pradėti galima nuo paprasčiausių receptų: vieno puodo patiekalų, orkaitėje kepamų daržovių su mėsa ar žuvimi,
nesudėtingų salotų, greitų makaronų patiekalų su daržovėmis. Svarbiausia – ne tai, kiek patiekalas išvaizdus,
o tai, kad jis būtų skanus, maistingas ir suteiktų pasitenkinimo jausmą, jog pavyko pasirūpinti savimi ir
artimaisiais.
Šeimos tradicijos prie stalo
Kiekviena šeima su laiku sukuria savo mėgstamus patiekalus ir ritualus. Vienuose namuose savaitgaliais kepami
blynai, kituose – verdama didelė sriubos puodynė, trečiuose – kartu gaminami naminiai burgeriai ar pica. Tokie
ritualai kuria saugumo ir bendrumo jausmą, o vaikams būtent jie dažnai labiausiai įstringa atmintyje iš
vaikystės.
Kuo daugiau idėjų turite, tuo lengviau tokius ritualus puoselėti ir kaskart praturtinti mažomis naujovėmis.
Nereikia siekti, kad kiekviena vakarienė būtų ypatinga – pakanka, kad ji būtų nuoširdi, jauki ir paruošta su
mintimi apie tuos, kurie sės prie stalo. Maistas tuomet tampa ne tik kalorijomis, bet ir būdu parodyti dėmesį,
sukurti šiltesnę atmosferą ir kasdienybėje atrasti mažų švenčių, kurioms nereikia jokios ypatingos progos.
