Dažnas pradedantysis investuotojas susiduria su klasikine dilema: noras įdarbinti savo santaupas kovoja su baime jas prarasti. Finansų pasaulyje gajus posakis „kuo didesnė grąža, tuo didesnė rizika“ dažnai atbaido atsargius žmones, verčia juos laikyti pinigus einamosiose sąskaitose ar grynaisiais, kur jų vertę negailestingai graužia infliacija. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nors absoliučiai nulinės rizikos investavimo koncepcija yra labiau teorinė nei praktinė, egzistuoja finansiniai instrumentai, kurių saugumo lygis yra toks aukštas, jog jie pelnytai vadinami „investicijomis be rizikos“ plačiąja prasme. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kur saugiai nukreipti lėšas pradedančiajam, kaip apsaugoti kapitalą nuo nuvertėjimo ir kokių priemonių imtis, kad investavimas nekeltų streso.
Ar tikrai egzistuoja investicijos be jokios rizikos?
Prieš pradedant vardinti konkrečius investavimo būdus, būtina išsiaiškinti sąvokas. Finansų teorijoje „be rizikos“ (angl. risk-free) paprastai reiškia investiciją, kurios grąža yra garantuota, o kapitalo praradimo tikimybė artima nuliui. Tačiau realiame gyvenime egzistuoja ne tik rinkos rizika (kad turto vertė nukris), bet ir infliacijos rizika.
Jei laikote pinigus „saugiai“ po čiužiniu, techniškai jūs neprarandate nominalios vertės – turėsite tiek pat eurų. Tačiau realioji tų pinigų perkamoji galia mažėja. Todėl, ieškant investicijų be rizikos, tikslas yra rasti balansą: instrumentą, kuris garantuotų kapitalo išsaugojimą ir generuotų grąžą, bent jau kompensuojančią infliaciją. Ekspertai išskiria kelias turto klases, kurios pradedantiesiems investuotojams Lietuvoje yra saugiausios.
Terminuotieji indėliai: valstybės garantuotas saugumas
Pati paprasčiausia ir saugiausia investavimo forma pradedančiajam yra terminuotieji indėliai. Tai susitarimas su banku ar kredito unija, kai jūs paskolinate savo lėšas tam tikram laikotarpiui, o finansų įstaiga įsipareigoja grąžinti jas su palūkanomis.
Pagrindinė priežastis, kodėl indėliai laikomi investicija be rizikos, yra indėlių draudimo sistema. Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, galioja taisyklė, kad indėliai iki 100 000 eurų viename banke vienam asmeniui yra apdrausti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tai reiškia, kad net ir banko bankroto atveju, jūsų pinigai iki minėtos sumos bus grąžinti.
Kodėl verta rinktis indėlius?
- Garantuota grąža: Jūs iš anksto tiksliai žinote, kiek uždirbsite pasibaigus terminui.
- Jokių svyravimų: Skirtingai nei akcijų rinkoje, indėlio vertė kasdien nesvyruoja. Jūs nepatiriate streso dėl rinkos naujienų.
- Paprastumas: Padėti indėlį galima per kelias minutes prisijungus prie internetinės bankininkystės.
Svarbu paminėti, kad kredito unijos dažnai siūlo šiek tiek didesnes palūkanas nei didieji komerciniai bankai, tačiau jose laikomiems indėliams taip pat galioja ta pati draudimo apsauga (iki 100 000 Eur).
Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) ir taupymo lakštai
Kitas itin saugus investavimo būdas – skolinimas valstybei. Lietuvoje tai dažniausiai daroma perkant Vyriausybės taupymo lakštus arba obligacijas. Kai perkate šiuos vertybinius popierius, jūs tampate valstybės kreditoriumi.
Rizika čia yra minimali, nes valstybės bankroto tikimybė, ypač esant Europos Sąjungos ir euro zonos nare, yra labai maža. Valstybė visada turi galimybę surinkti mokesčius arba pasiskolinti iš tarptautinių rinkų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus investuotojams.
Taupymo lakštai pasižymi šiais privalumais:
- Dažnai siūloma didesnė grąža nei už indėlius didžiuosiuose bankuose.
- Galimybė investuoti mažomis sumomis (dažnai nominali vertė yra 100 Eur).
- Galimybė atgauti pinigus anksčiau laiko (nors tokiu atveju gali būti prarandamos sukauptos palūkanos).
Pradedančiajam tai puiki alternatyva, norint „pačiupinėti“ vertybinių popierių rinką be baimės prarasti lėšas.
Pinigų rinkos fondai ir trumpos trukmės obligacijų ETF
Jei indėliai ir taupymo lakštai atrodo per daug konservatyvūs arba norite didesnio lankstumo, kita pakopa saugumo skalėje yra pinigų rinkos fondai. Tai investiciniai fondai, kurie investuoja į labai trumpo termino ir aukšto patikimumo skolos vertybinius popierius (pavyzdžiui, Vokietijos ar JAV vyriausybės trumpalaikes obligacijas).
Nors techniškai šių fondų vertė gali svyruoti, istoriškai svyravimai yra labai maži, o kapitalo praradimo rizika – minimali. Šiuolaikinės investavimo platformos leidžia investuoti į vadinamuosius „Cash“ ar „Money Market“ ETF (biržoje prekiaujamus fondus), kurie seka centrinių bankų palūkanų normas.
Tai reiškia, kad kai Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas, šių fondų grąža taip pat didėja. Tai puiki vieta laikyti lėšas, kurios gali būti reikalingos artimiausiu metu (pavyzdžiui, kaupiant pradiniam būsto įnašui), nes jas išgryninti galima bet kurią darbo dieną, skirtingai nuo terminuoto indėlio.
Kaip infliacija keičia rizikos suvokimą
Kalbėdami apie investicijas be rizikos, privalome paliesti „nematomą vagį“ – infliaciją. Pradedantieji dažnai daro klaidą manydami, kad laikyti grynuosius pinigus seife yra saugiausia. Iš tiesų, tai yra garantuotas vertės praradimas.
Jei metinė infliacija siekia 5%, o jūs laikote 1000 eurų stalčiuje, po metų už tuos pačius pinigus galėsite įsigyti prekių tik už 950 eurų vertę. Todėl pasyvumas yra rizika.
Saugus investavimas reiškia ne tik nominalios sumos išsaugojimą, bet ir perkamąją galią. Būtent todėl ekspertai pataria net ir pačias konservatyviausias lėšas (pvz., finansinę pagalvę) laikyti bent jau kaupiamajame indėlyje ar pinigų rinkos fonde, kad generuojamos palūkanos bent iš dalies kompensuotų infliacijos poveikį.
Diversifikacija: vienintelis nemokamas pietus rinkoje
Nors aukščiau išvardinti būdai (indėliai, obligacijos) yra labai saugūs, norint gauti didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu, tenka prisiimti šiek tiek daugiau rizikos. Čia į pagalbą ateina pagrindinė rizikos valdymo taisyklė – diversifikacija.
Diversifikacija reiškia, kad jūs „nededate visų kiaušinių į vieną krepšį“. Jei investuosite į vieną įmonę, rizika yra didžiulė. Tačiau jei investuosite į viso pasaulio ekonomiką (pavyzdžiui, per pasaulio akcijų indeksą sekantį fondą), rizika prarasti visus pinigus tampa beveik neįmanoma, nebent žlugtų visa pasaulinė ekonomika.
Pradedančiajam, kuris nori investuoti saugiai, bet siekia didesnės grąžos nei indėliai, rekomenduojamas portfelio modelis galėtų atrodyti taip:
- 70-80% lėšų saugiuose instrumentuose (indėliai, valstybės obligacijos).
- 20-30% lėšų plačiai diversifikuotuose akcijų fonduose (ilgalaikiam augimui).
Toks derinys užtikrina stabilumą, bet kartu leidžia daliai pinigų augti greičiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pradedant investuoti kyla daugybė praktinių klausimų. Štai keletas dažniausių, į kuriuos atsako finansų ekspertai.
Ar galiu atsiimti pinigus iš terminuoto indėlio anksčiau laiko?
Taip, dauguma bankų leidžia nutraukti indėlio sutartį anksčiau laiko. Tačiau tokiu atveju dažniausiai prarandamos visos sukauptos palūkanos, atgaunama tik pradinė įnešta suma. Kai kurios finansų įstaigos siūlo kaupiamuosius indėlius, kurie leidžia lanksčiau disponuoti lėšomis neprarandant visų palūkanų, tačiau jų palūkanų norma paprastai būna mažesnė.
Kiek pinigų reikia norint pradėti investuoti saugiai?
Mitą, kad investavimui reikia tūkstančių, metas pamiršti. Daugelis bankų leidžia atidaryti terminuotą indėlį nuo 100 eurų ar net mažiau. Investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus taip pat galima nuo 100 eurų. Investavimo platformose periodinį investavimą į ETF fondus galima pradėti ir nuo 50 eurų per mėnesį.
Ar auksas yra investicija be rizikos?
Nors auksas dažnai vadinamas „saugia užuovėja“, jis nėra investicija be rizikos. Aukso kaina biržose svyruoja, ir istoriškai yra buvę ilgų laikotarpių, kai jo vertė krito arba nekilo. Be to, auksas negeneruoja jokių palūkanų ar dividendų. Todėl pradedančiajam auksas turėtų sudaryti tik labai mažą portfelio dalį, jei apskritai sudaryti.
Kaip apmokestinamos saugios investicijos?
Lietuvoje palūkanos už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas) yra apmokestinamos 15% GPM (Gyventojų pajamų mokesčiu), tačiau taikoma lengvata. Pirmieji 500 eurų palūkanų per metus yra neapmokestinami. Tai reiškia, kad smulkusis investuotojas dažnai gali išvengti mokesčių visiškai. Svarbu visada pasitikrinti naujausius mokesčių įstatymus, nes jie gali keistis.
Psichologinis pasiruošimas ir ilgalaikė disciplina
Saugus investavimas nėra tik tinkamų instrumentų pasirinkimas; tai ir teisingo požiūrio formavimas. Didžiausia rizika dažnai slypi ne rinkoje, o investuotojo elgesyje. Emocijos, tokios kaip godumas (kai investuojama į abejotinas schemas dėl didelio pelno pažado) arba baimė (kai viskas parduodama rinkai šiek tiek smuktelėjus), yra didžiausi kapitalo priešai.
Pradedančiajam investuotojui svarbiausia suprasti laiko faktorių. Net ir „saugios“ investicijos reikalauja kantrybės. Sudėtinės palūkanos – reiškinys, kai palūkanos uždirba palūkanas – geriausiai veikia ilgą laiką. Jei pasirinkote saugius Vyriausybės vertybinius popierius ar indėlius, leiskite jiems dirbti savo darbą ir nesiblaškykite ieškodami greito praturtėjimo schemų.
Galiausiai, saugumas ateina iš žinojimo. Kuo daugiau domėsitės pasirinktu investavimo būdu, tuo mažiau nerimo jausite. Pradėkite nuo mažų sumų, kurios jums nekelia streso, ir palaipsniui jas didinkite, kai jausitės užtikrinčiau. Tai yra tvariausias kelias į finansinę gerovę be didelių sukrėtimų.
