Skydliaukė yra nedidelė, kaklo priekinėje dalyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Ji gamina hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį bei daugelį kitų esminių funkcijų. Kai ši liauka funkcionuoja netinkamai – ar tai būtų dėl hipotireozės (sumažėjusios funkcijos), hipertireozės (padidėjusios funkcijos), ar autoimuninių susirgimų, tokių kaip Hašimoto tiroiditas bei Greivso liga – viso organizmo balansas sutrinka. Nors tradicinis gydymas vaistais yra pagrindinis būdas kontroliuoti šias ligas, vis daugiau gydytojų endokrinologų ir mitybos specialistų atkreipia dėmesį į tai, jog paciento kasdienė mityba atlieka ne ką mažesnį vaidmenį. Netinkamai parinkti maisto produktai gali ne tik pabloginti ligos simptomus, bet ir tiesiogiai trukdyti gyvybiškai svarbių skydliaukės vaistų pasisavinimui.
Būtent todėl yra be galo svarbu suprasti, koks maistas yra palankus skydliaukei, o kokių produktų reikėtų griežtai vengti arba bent jau stipriai riboti jų vartojimą. Kiekvienas suvalgytas kąsnis gali tapti arba vaistu, padedančiu atkurti prarastą energiją, arba dirgikliu, skatinančiu uždegiminius procesus ir antikūnų gamybą organizme. Sergant skydliaukės ligomis, ypač autoimuninės kilmės, paciento imuninė sistema jau yra stipriai įjautrinta, todėl bet koks papildomas uždegiminis faktorius iš virškinamojo trakto gali iššaukti stiprų ligos paūmėjimą ir drastišką savijautos pablogėjimą.
Moksliškai įrodyta, kad tam tikros maisto medžiagos gali tiesiogiai slopinti skydliaukės hormonų sintezę, trukdyti organizmui pasisavinti būtinąjį jodą arba sukelti sisteminį uždegimą, kuris ardo pačios skydliaukės audinius. Todėl žinoti, ko negalima valgyti, yra pirminis žingsnis link sveikimo. Tik išvalius savo racioną nuo skydliaukės darbą trikdančių elementų, galima tikėtis pilnaverčio vaistų poveikio ir grįžtančio gyvybingumo.
Goitrogenai: natūralios medžiagos, slopinančios skydliaukės veiklą
Goitrogenai yra specifinės natūralios kilmės medžiagos, kurių randama tam tikruose augaliniuose produktuose. Šios medžiagos pasižymi savybe blokuoti jodo pasisavinimą skydliaukėje. Kadangi jodas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios skydliaukė gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), jodo trūkumas tiesiogiai veda prie sumažėjusios hormonų gamybos ir liaukos kompensacinio padidėjimo, liaudyje plačiai žinomo kaip struma arba gūžys. Pacientams, kuriems diagnozuota hipotireozė, goitrogenų turintis maistas gali dar labiau sulėtinti ir taip vangiai veikiančią liauką.
Kokie produktai turi daugiausiai goitrogenų? Pirmiausia, tai yra kryžmažiedžių šeimos daržovės. Nors bendroje sveikos mitybos sampratoje jos laikomos itin naudingomis dėl jose esančių antioksidantų, vitaminų ir skaidulų, sergantiems skydliaukės ligomis reikėtų būti labai atsargiems ir žinoti taisykles, kaip jas vartoti.
- Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai – tiek švieži, tiek rauginti, jei jie vartojami dideliais kiekiais ir kiekvieną dieną.
- Brokoliai ir žiediniai kopūstai – itin populiarūs sveikose, mažai angliavandenių turinčiose dietose, tačiau valgomi žali jie turi labai aukštą goitrogenų koncentraciją.
- Briuselio kopūstai ir lapiniai kopūstai (kale) – pastarieji dažnai naudojami žaliuosiuose detoksikaciniuose kokteiliuose, kas gali būti pražūtinga sergant hipotireoze.
Vis dėlto, gydytojai dietologai ramina, kad visiškai išbraukti šių naudingų daržovių iš savo raciono nebūtina. Terminis apdorojimas – virimas vandenyje, kepimas ar garinimas – suardo didžiąją dalį goitrogeninių junginių ir padaro šias daržoves visiškai saugias skydliaukei. Pavojus kyla tik tuomet, kai šie produktai vartojami žali ir labai dideliais kiekiais, pavyzdžiui, kasdien geriant šviežiai spaustas kopūstų sultis ar valgant dideles žalių brokolių salotas.
Sojos produktai ir jų žala hormonų balansui
Sojos pupelės ir iš jų pagaminti produktai ilgą laiką buvo reklamuojami kaip ypač sveika alternatyva mėsai, ypač vegetarų ir veganų tarpe. Tačiau pacientams, turintiems skydliaukės problemų, soja gali atnešti kur kas daugiau žalos nei naudos. Sojoje gausu izoflavonų – fitohormonų, kurie molekuliniu lygmeniu yra struktūriškai panašūs į žmogaus estrogenus. Per didelis fitoestrogenų kiekis organizme gali sutrikdyti natūralią endokrininės sistemos pusiausvyrą.
Tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai veikia kaip ypač stiprūs goitrogenai, trukdantys skydliaukės peroksidazės fermentui gaminti hormonus. Dar svarbiau yra tai, kad sojos produktai gali tiesiogiai trukdyti sintetinio skydliaukės hormono (levotiroksino) pasisavinimui žarnyno trakte. Jei pacientas išgeria jam paskirtus vaistus, o netrukus po to suvalgo sojos turinčio maisto, didelė dalis vaisto tiesiog nebus įsisavinta, o tai lems nuolatinį ir sekinantį hormonų trūkumą organizme nepaisant atsakingo ir reguliaraus vaistų vartojimo.
Dėl šių priežasčių pacientams rekomenduojama vengti šių produktų:
- Sojos pieno ir sojų jogurtų, kurie neretai naudojami kaip pieno pakaitalai kavoje, dribsniuose ar glotnučiuose.
- Tofu (sojų varškės), tempeh ir kitų fermentuotų ar nefermentuotų sojos gaminių.
- Sojų padažo ir įvairių pusfabrikačių, dešrelių ar mėsainio paplotėlių, kurių sudėtyje yra pigių sojų baltymų izoliatų.
Glitimas ir celiakijos ryšys su autoimuninėmis skydliaukės ligomis
Glitimas (arba gliutenas) yra sudėtinis baltymas, randamas grūdinėse kultūrose – kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir kvietrūgiuose. Visiškai sveikiems žmonėms glitimas paprastai nesukelia problemų, tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinantį ir neginčijamą ryšį tarp glitimo netoleravimo ir autoimuninių skydliaukės ligų, ypatingai Hašimoto tiroidito. Šis glaudus ryšys moksliškai aiškinamas molekulinės mimikrijos (arba struktūrinio panašumo) teorija. Glitimo baltymo gliadino molekulinė struktūra yra be galo panaši į skydliaukės audinio molekulinę struktūrą.
Kai glitimui jautrus ar celiakija sergantis žmogus suvalgo produktų su glitimu, jo imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus, skirtus jį sunaikinti. Tačiau dėl anksčiau minėto struktūrinio panašumo, tie patys imuninės sistemos antikūnai „susipainioja”, patenka į kraujotaką ir pradeda agresyviai atakuoti bei naikinti pačios skydliaukės ląsteles. Šis nuolatinis autoimuninis išpuolis sukelia lėtinį, tylų uždegimą, ilgainiui negrįžtamai sunaikinantį skydliaukės audinį.
Būtent todėl daugelis pažangių endokrinologų rekomenduoja pacientams, sergantiems autoimuninėmis skydliaukės ligomis, bent trims ar šešiems mėnesiams išbandyti griežtą beglitiminę dietą ir objektyviai stebėti antikūnų (ATPO, ATG) kiekius kraujyje. Klinikinė praktika rodo, kad visiškai atsisakius kvietinių miltų, įprastos duonos, makaronų, sausainių bei kitų glitimo turinčių gaminių, daugelio pacientų antikūnų titrai reikšmingai sumažėja, grįžta energija, sumažėja sąnarių skausmai ir išnyksta koncentraciją trikdantis smegenų rūko (angl. brain fog) fenomenas.
Rafinuotas cukrus ir stipriai perdirbtas maistas
Cukrus, fruktozės sirupas ir greitai pasisavinami perdirbti angliavandeniai yra vieni pagrindinių lėtinio uždegimo skatintojų žmogaus organizme. Sergant skydliaukės ligomis, ypač kai pasireiškia hipotireozė, paciento bazinė medžiagų apykaita ir taip yra sulėtėjusi. Tai reiškia, kad organizmas kur kas sunkiau apdoroja gaunamas kalorijas, todėl svoris auga greičiau, o numesti jį tampa didžiuliu iššūkiu reikalaujančiu geležinės valios.
Vartojant daug rafinuoto cukraus, staigiai pakyla gliukozės lygis kraujyje, į kurį organizmas reaguoja išskirdamas didelį kiekį insulino. Nuolatiniai ir drastiški insulino šuoliai ilgainiui sukelia ląstelių atsparumą insulinui (insulino rezistenciją), kuris dar labiau apsunkina skydliaukės darbą ir skatina riebalų kaupimąsi visceraliniame (vidinių organų) lygmenyje. Negana to, nuolatinis sisteminis uždegimas, palaikomas didelio cukraus kiekio mityboje, stipriai aktyvina imuninę sistemą, kas yra labai nepageidautina sergant autoimuniniais skydliaukės sutrikimais, nes tai skatina ligos progresavimą.
Siekiant apsaugoti skydliaukę, rekomenduojama griežtai riboti arba visiškai atsisakyti šių produktų:
- Saldumynų, pyragaičių, bandelių ir ledų – juose gausu ne tik pridėtinio cukraus, bet ir sveikatai žalingų transriebalų.
- Saldintų ir gazuotų gėrimų, energetinių gėrimų bei pramoniniu būdu spaustų vaisių sulčių, kuriose pašalintos skaidulos.
- Greito maisto (angl. fast food), kuriame gausu paslėpto cukraus, didelio kiekio druskos ir įvairių sintetinių konservantų, dirginančių žarnyną.
Paslėpti pavojai: transriebalai ir pramoniniai aliejai
Kalbėdamiesi apie perdirbtą maistą, turime atkreipti dėmesį ne tik į cukrų, bet ir į vartojamų riebalų kokybę. Pramoniniu būdu perdirbti, dezodoruoti sėklų aliejai (rapsų, saulėgrąžų, kukurūzų aliejai) bei transriebalai, gausiai randami margarinuose ir prekybos centrų kepiniuose, stipriai pažeidžia ląstelių membranas. Sveikos, nepažeistos ląstelių membranos yra gyvybiškai būtinos tam, kad kraujyje cirkuliuojantys skydliaukės hormonai galėtų sėkmingai patekti į ląstelės vidų ir atlikti savo tiesioginę funkciją. Vartojant žalingus riebalus, ląstelės tampa „aklos” ir atsparios hormonų poveikiui, todėl net ir esant normaliam hormonų kiekiui kraujo tyrimuose, žmogus gali jausti ryškius hipotireozės simptomus.
Jodo perteklius: kodėl jūros dumbliai gali pakenkti?
Visuomenėje egzistuoja giliai įsišaknijęs ir labai pavojingas mitas, kad absoliučiai visos skydliaukės ligos kyla dėl jodo trūkumo. Dėl šios priežasties, pajutus pirmuosius skydliaukės veiklos sutrikimo simptomus, daugelis žmonių griebiasi savigydos – puola vartoti dideles dozes jodo papildų, tepti jodo tirpalą ant odos ar valgyti didžiulius kiekius jūros dumblių. Tai yra viena didžiausių ir sunkiausias pasekmes sukeliančių klaidų.
Tiesa ta, kad istoriškai jodo trūkumas išties buvo pagrindinė gūžio (strumos) priežastis, tačiau šiais laikais, kai maisto pramonėje ir viešajame maitinime plačiai naudojama joduota druska, tikrasis jodo trūkumas išsivysčiusiose šalyse sutinkamas gana retai. Šiandien pati dažniausia skydliaukės problemų (hipotireozės) priežastis yra būtent autoimuninis Hašimoto tiroiditas. Šios ligos atveju didelis jodo perteklius veikia kaip žibalas, įpiltas į ugnį. Didelės jodo dozės per daug stimuliuoja skydliaukę ir iššaukia itin agresyvią imuninės sistemos ataką prieš liaukos ląsteles, kas lemia staigų ligos paūmėjimą.
Pacientams, sergantiems autoimuninėmis skydliaukės ligomis, reikėtų vengti:
- Jūros dumblių (Kelp, Nori, Wakame) ir jūros kopūstų – juose natūrali jodo koncentracija yra neprognozuojama ir vienoje porcijoje dažnai tūkstančius kartų viršija rekomenduojamą saugią dienos normą.
- Sintetinių jodo papildų (pavyzdžiui, Lugolio tirpalo lašų), jei to atlikęs išsamius tyrimus griežtai nepaskyrė ir atidžiai nekontroliuoja gydytojas endokrinologas.
Kava, alkoholis ir skydliaukės vaistų įsisavinimas
Daugeliui pacientų, sergančių hipotireoze ir kenčiančių nuo lėtinio energijos trūkumo, rytinis kavos puodelis atrodo kaip vienintelis išsigelbėjimas nuo nuolatinio nuovargio. Tačiau kava ir kiti kofeino bei taninų turintys gėrimai (pavyzdžiui, stipri juodoji arbata) gali tapti rimta ir nepastebima kliūtimi sėkmingam gydymui. Sintetinis skydliaukės hormonas levotiroksinas privalo būti geriamas ryte, ant visiškai tuščio skrandžio, užgeriant jį tik grynu, nefiltruotu vandeniu. Jei vaistas užgeriamas kava arba kava geriama nepraėjus pakankamai laiko po vaisto išgėrimo, medikamento pasisavinimas žarnyne gali sumažėti net 30–50 procentų. Dėl šios priežasties gydytojai primygtinai rekomenduoja išgėrus tabletę palaukti bent 60 minučių prieš geriant rytinę kavą ar sėdant pusryčiauti.
Alkoholis taip pat daro didžiulę neigiamą įtaką ne tik pačios skydliaukės veiklai, bet ir sudėtingai jos hormonų apykaitai organizme. Svarbu žinoti, kad skydliaukė gamina daugiausia neaktyvų hormoną T4. Kad šis hormonas taptų biologiškai aktyvus, pajėgtų įeiti į ląsteles ir suteiktų organizmui reikalingos energijos (virstų aktyviuoju T3 hormonu), jis turi būti konvertuojamas kituose organuose. Didžioji dalis šios gyvybiškai svarbios konversijos (apie 60 procentų) vyksta būtent kepenyse. Alkoholis yra stiprus toksinas, kuris apsunkina kepenų darbą ir sukelia ląstelių uždegimą. Dėl pažeistos, alkoholiu apkrautos kepenų funkcijos sutrinka ir hormonų konversija, todėl žmogus jaučia visus hipotireozės simptomus (šalčio krėtimą, nuovargį, plaukų slinkimą) net ir kasdien vartodamas tinkamą paskirtą vaistų dozę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie mitybą sergant skydliaukės ligomis
Skydliaukės ligų diagnozė dažnai sukelia pacientams daug nerimo ir neatsakytų klausimų dėl kasdienių įpročių. Žemiau pateikiame detalius atsakymus į klausimus, kuriuos pacientai dažniausiai užduoda gydytojams dietologams ir endokrinologams konsultacijų metu.
Ar galiu vartoti pieno produktus sergant Hašimoto tiroiditu?
Pieno produktai ir jų žala yra viena iš labiausiai diskutuotinų temų medicinoje. Dalis pacientų puikiai toleruoja fermentuotus pieno produktus, tokius kaip kefyras ar natūralus jogurtas, kurie turi gerųjų bakterijų. Tačiau didelė dalis sergančiųjų autoimuninėmis skydliaukės ligomis turi ir genetinį ar įgytą laktozės (pieno cukraus) netoleravimą arba yra jautrūs specifiniam pieno baltymui – kazeinui. Jei praėjus kelioms valandoms po pieno produktų vartojimo jaučiate pilvo pūtimą, sunkumą, atsiranda odos bėrimai, sąnarių skausmai ar staigus nuovargio paūmėjimą, vertėtų pabandyti eliminuoti visus pieno produktus iš savo mitybos bent 4-6 savaitėms ir atidžiai stebėti savo organizmo reakciją bei savijautos pokyčius.
Kokius maisto papildus reikėtų vengti vartoti kartu su skydliaukės vaistais?
Kalcio ir geležies papildai yra patys didžiausi hormono levotiroksino pasisavinimo priešai. Šie sunkūs mineralai žarnyne greitai susijungia su vaisto molekulėmis ir sukuria netirpius, kietus kompleksus, kurių organizmas tiesiog nebegali įsisavinti per žarnyno sieneles. Jei jums yra paskirta vartoti kalcį, geležį, magnį ar multivitaminų kompleksus, juos gerkite po pietų ar vakare – praėjus bent 4 valandoms po rytinės skydliaukės vaistų dozės išgėrimo.
Ar riešutai ir sėklos yra saugūs skydliaukei?
Dauguma riešutų ir sėklų, vartojami su saiku, yra labai naudingi sveikatai. Pavyzdžiui, braziliški (broliški) riešutai yra vienas geriausių natūralaus seleno šaltinių pasaulyje. Selenas yra esminis mikroelementas, būtinas skydliaukės hormonų konversijai ir autoimuninių antikūnų kiekiui mažinti (užtenka vos 2-3 riešutų per dieną). Tačiau verta žinoti, kad didelis kiekis graikinių riešutų gali stipriai sumažinti skydliaukės vaistų įsisavinimą, todėl jų griežtai nereikėtų valgyti iškart po rytinės vaistų dozės. Be to, sėklose ir riešutuose natūraliai esanti fito rūgštis gali trukdyti naudingų mineralų pasisavinimui, todėl visus riešutus rekomenduojama prieš vartojimą pernakt išmirkyti švariame vandenyje.
Mikrobiomos stiprinimas ir virškinamojo trakto sveikatos palaikymas
Siekdami užtikrinti ilgalaikę skydliaukės sveikatą, vis didesnį dėmesį mokslo pasaulis ir integruotos medicinos atstovai skiria žarnyno ir skydliaukės ašiai (angl. gut-thyroid axis). Šiandien jau ne paslaptis, kad net apie 20 procentų skydliaukės hormono T4 į savo aktyviąją T3 formą paverčiama ne kur kitur, o būtent virškinamajame trakte, pasitelkiant sveiką ir subalansuotą naudingųjų žarnyno bakterijų veiklą. Jei paciento mikrobioma yra smarkiai pažeista dėl prastos mitybos, ilgalaikio lėtinio streso, dažno antibiotikų vartojimo ar glitimo netoleravimo iššaukto pralaidaus žarnyno sindromo, ši gyvybiškai svarbi hormonų konversija drastiškai sulėtėja, užkertant kelią paciento gijimui.
Kad užtikrintų optimalią skydliaukės veiklą, pacientai turėtų orientuotis ne tik į draudimus ir tai, ko negalima valgyti, bet ir į pozityviąją mitybos pusę – kuo kokybiškai pamaitinti savo gerąsias žarnyno bakterijas ir aprūpinti ląsteles mikroelementais. Nors žalių kryžmažiedžių daržovių (dėl goitrogenų) patariama vengti, daugybė kitų daržovių, tokių kaip morkos, cukinijos, šparagai, įvairios šakninės daržovės, lapinės salotos ir miško uogos, suteikia žarnynui būtinas prebiotines skaidulas, gausiai maitinančias probiotines bakterijas. Taip pat labai svarbūs yra kokybiški, lengvai pasisavinami baltymai iš laukinės žuvies (kurioje gausu uždegimą slopinančių Omega-3 riebalų rūgščių), ekologiškos paukštienos ir kiaušinių, kurie užtikrina aminorūgščių atsargas organizme, reikalingas pažeistų audinių atstatymui.
Ypatingą dėmesį formuojant savo valgiaraštį reikėtų atkreipti į cinko ir seleno turinčius produktus – tai galingi mikroelementai, kurie veikia kaip ląstelių sargai ir antioksidantai, apsaugantys pažeidžiamą skydliaukę nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir oksidacinio streso. Šių nepakeičiamų medžiagų galima nesunkiai gauti reguliariai valgant moliūgų sėklas, kokybišką jautieną ir jūros gėrybes. Galiausiai, išmokus pasirinkti teisingus produktus, subalansavus virškinamojo trakto veiklą, sumažinus sisteminį uždegimą organizme ir galutinai pašalinus skydliaukės darbą bei vaistų įsisavinimą trikdančius dirgiklius, atsiranda reali galimybė ne tik stabilizuoti hormonų lygį kraujyje, bet ir grąžinti žmogui pilnavertį, energijos kupiną ir sveiką gyvenimą.
