Tirpstančios rankų pirštų galūnės – tai pojūtis, kuris gali būti trumpalaikis ir nepavojingas arba signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra pajutę dilgčiojimą ar nejautrą pirštuose – po miego, ilgo darbo kompiuteriu ar net šalčio poveikio. Tačiau kai šis simptomų kompleksas kartojasi ar tęsiasi ilgiau, verta į tai įsiklausyti, nes gydytojai įspėja, kad už tirpimo gali slypėti įvairių organizmo problemų ir ligų.
Kas sukelia pirštų tirpimą?
Tirpimas, mediciniškai vadinamas parestezija, atsiranda tuomet, kai sutrinka nervinių impulsų perdavimas tarp nervų galūnių ir smegenų. Dėl to žmogus gali jausti neįprastus pojūčius – dilgčiojimą, spaudimą ar net skausmą. Pirštų tirpimą dažniausiai sukelia šios priežastys:
- Suspausti nervai ar kraujotakos sutrikimai. Ilgas buvimas vienoje padėtyje, pavyzdžiui, miegant ant rankos, gali laikinai užspausti nervus ar kraujagysles.
- Vitaminų stoka, ypač B grupės. B12, B6 ir kitų B grupės vitaminų trūkumas tiesiogiai veikia nervų sistemą, todėl pasireiškia tirpimas ar dilgčiojimas.
- Stuburo problemos. Kaklinės dalies osteochondrozė arba tarpslanksteliniai diskų išvaržos gali spausti nervų šaknis.
- Periferinė neuropatija. Tai būklė, kai pažeidžiami periferiniai nervai – dažnai susijusi su diabetu ar alkoholizmu.
- Karpalinis tunelio sindromas. Tai viena dažniausių priežasčių, ypač tiems, kurie daug dirba kompiuteriu ar atliekamų pasikartojančius judesius rankomis.
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Kartais pirštų tirpimas gali būti blogos kraujotakos požymis, ypač jei jį lydi blyškumas ar šalčio pojūtis.
Dažniausios pirštų tirpimo situacijos
Gydytojai pažymi, kad tirpimas ne visada reiškia ligą. Kai kuriais atvejais šis pojūtis tiesiog laikinas. Svarbu atskirti fiziologines ir patologines priežastis.
Trumpalaikės priežastys
- Ilgas sėdėjimas ar gulėjimas nepatogioje padėtyje.
- Šaltis – kai per ilgai laikomasi lauke šaltu oru be pirštinių.
- Stiprus fizinis krūvis – kai rankų raumenys pervargsta, o kraujotaka laikinai sutrinka.
Ilgalaikės priežastys
- Lėtinės ligos – cukrinis diabetas, hipertenzija.
- Nervų sistemos sutrikimai – daugiasclerosis ar neuropatijos.
- Hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, menopauzės metu.
Kai tirpimas pasireiškia konkrečiuose pirštuose
Įdomu tai, kad tirpimo vieta gali padėti gydytojui nustatyti tikslią priežastį. Štai keli pavyzdžiai:
- Nyktis, smilius ir vidurinysis pirštas. Tai būdinga karpalinio tunelio sindromui.
- Mažasis ir bevardis pirštas. Tokiu atveju dažniau pažeidžiamas alkūnės srityje einantis alkūninis nervas.
- Visų pirštų tirpimas vienoje rankoje. Gali reikšti kaklinės stuburo dalies problemas ar kraujotakos sutrikimus.
- Abiejų rankų pirštų tirpimas. Tai požymis, kad galbūt paveikta centrinė nervų sistema ar sisteminė liga, pavyzdžiui, diabetinė neuropatija.
Diagnozė ir gydymas
Jeigu tirpimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais – silpnumu, skausmu, koordinacijos sutrikimais – verta apsilankyti pas gydytoją. Specialistas gali paskirti šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimus vitaminų, gliukozės ir hormonų kiekiui nustatyti.
- Kaklinės stuburo dalies rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tyrimą.
- Nervų laidumo tyrimą (elektroneuromiografiją).
- Kraujotakos vertinimus, pavyzdžiui, Doplerio ultragarso tyrimą.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei kaltas nepatogus darbo stalas, pakanka pakeisti rankų padėtį ir daryti pertraukas. Jei priežastis – liga, gydymas gali apimti medikamentus, fizioterapiją, vitaminų papildymą ar net chirurginį nervo dekompresijos operaciją.
Prevencijos patarimai
Siekiant sumažinti pirštų tirpimo riziką, gydytojai rekomenduoja laikytis kelių kasdienių sveikatos principų:
- Stiprinti rankų raumenis ir atlikti paprastus mankštos pratimus.
- Vartoti pakankamai B grupės vitaminų turinčių produktų – žuvies, kiaušinių, žalumynų.
- Laikytis ergonomiškos darbo padėties prie kompiuterio – rankos turi būti patogiai atremtos.
- Vengti ilgo šalto poveikio pirštams.
- Kontroliuoti savo kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Be to, svarbu nepamiršti poilsio. Nuovargis ir nuolatinė įtampa darbe gali pabloginti kraujotaką, o tai taip pat prisideda prie tirpimo atsiradimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada pirštų tirpimas laikomas pavojingu?
Jeigu tirpimas pasireiškia staiga, kartu su galvos svaigimu, kalbos sutrikimu ar veido nutirpimu, tai gali būti insulto požymis. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Ar vitaminų trūkumas gali sukelti pirštų tirpimą?
Taip, ypač B12 vitamino stoka sukelia periferinių nervų pažeidimus. Papildžius mitybą ar vartojant vitaminų papildus, simptomai gali sumažėti.
Ar fiziniai pratimai gali padėti sumažinti tirpimą?
Tikrai taip. Lengvi tempimo pratimai, rankų sukimo judesiai ir riešų mankšta skatina kraujotaką ir mažina nervų įtampą.
Ar karpalinio tunelio sindromas gali būti išgydomas?
Ankstyvoje stadijoje padeda poilsis, specialūs įtvarai ir fizioterapija. Pažengusiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.
Rankų tirpimas ir gyvenimo būdo pokyčiai
Nors kai kurios priežastys yra medicininės ir reikalauja profesionalios pagalbos, nemažai priklauso ir nuo kasdienės rutinos. Judėjimo trūkumas, rūkymas, netinkama mityba ar net nepatogi miego padėtis – visa tai gali sustiprinti diskomfortą.
Gydytojai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas – geriausia ilgalaikė prevencija prieš tirpimą ir kitus nervų sistemos sutrikimus. Svarbiausia stebėti savo kūno signalus, nes net ir mažiausi pojūčių pokyčiai gali anksti įspėti apie besivystančią problemą.
