Kokią mėsą pasirinkti šniceliui?
Tobulam šniceliui tinkamiausia liesa ir minkšta mėsa. Klasika – kiaulienos nugarinė, tačiau neretai naudojama ir vištiena bei kalakutiena. Jautienos variantas suteikia šiek tiek intensyvesnį skonį, todėl jis labiau patinka gurmanams. Renkantis mėsą svarbu atkreipti dėmesį į jos spalvą, tekstūrą bei šviežumą – kuo šviežesnė mėsa, tuo šnicelis bus sultingesnis.
Jei mėgstate sveikesnį variantą, rinkitės vištienos arba kalakutienos filė. Jei norite sodresnio skonio – kiaulieną. O jeigu norite ypatingo, restorano verto patiekalo, išbandykite jautieną. Svarbiausia – kad mėsa būtų be gyslų ir per riebių dalių.
Mėsos paruošimas ir plonumo paslaptis
Šnicelio skonis ir tekstūra priklauso nuo tinkamo mėsos paruošimo. Pirmas žingsnis – kruopščiai nupjauti nereikalingus riebalus ir gyslas. Antras – mėsą ploninti specialiu plaktuku. Norint išvengti mėsos plyšimo, geriausia uždengti ją maistine plėvele ir tik tada mušti. Plonumas svarbus todėl, kad mėsa keptų tolygiai ir būtų traški išorėje, bet sultinga viduje. Optimalus storis – apie 0,5 cm.
Per storas šnicelis kepdamas išorėje greitai apskrus, bet viduje gali likti pusžalis. Per plonas – taps sausas ir praras sultingumą. Todėl paruošimo etapas yra svarbiausias šnicelio gaminimo proceso momentas.
Paniruotės pasirinkimas
Klasikinė paniruotė susideda iš trijų sluoksnių: miltų, kiaušinio ir džiūvėsėlių. Miltai padeda kiaušiniui geriau prikibti prie mėsos, o džiūvėsėliai sukuria traškią plutelę. Galite naudoti smulkius džiūvėsėlius arba rinktis panko – stambesnius, kurie suteikia ypatingą traškumą. Norint paįvairinti skonį, į džiūvėsėlius galima įmaišyti tarkuoto sūrio, smulkintų žolelių ar net prieskonių mišinio.
Kai kurie mėgėjai naudoja dvigubą paniruotę – pirmą kartą apvolioja mėsą ir trumpai pamirko kiaušinyje, o tuomet vėl apvolioja džiūvėsėliuose. Tokia technika užtikrina dar storesnę ir traškesnę plutelę, kuri neatsiskiria kepant.
Kepimo temperatūra ir riebalai
Kepti šnicelį reikia pakankamai karštame aliejuje, kad pluta susiformuotų akimirksniu ir apsaugotų mėsą nuo išsausėjimo. Ideali temperatūra – apie 170–180 °C. Jei aliejus per karštas, pluta sudegs, o vidus liks neiškepęs. Jei per šaltas – šnicelis sugers daug riebalų ir taps sunkus. Geriausia kepti saulėgrąžų aliejuje arba lydytame svieste, kuris suteikia švelnesnį skonį.
Kepimo laikas priklauso nuo mėsos storio, tačiau paprastai pakanka 2–3 minučių iš vienos pusės. Iškepus šnicelį, jį reikėtų trumpam padėti ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų perteklinius riebalus.
Kaip išlaikyti šnicelį sultingą?
Norint, kad šnicelis būtų ne tik traškus, bet ir sultingas, labai svarbu mėsos neperkepti. Vos tik pluta pasidaro aukso spalvos, šnicelį reikia ištraukti iš keptuvės. Papildomai galima naudoti nedidelį triuką – prieš kepant mėsą pamarinuoti ją su trupučiu citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus. Tai suteiks papildomo minkštumo ir skonio.
Kai kurie šeimininkai šnicelį kepa dideliame kiekyje riebalų, tarsi fritiūrinėje. Toks būdas padeda gauti itin traškią plutelę, bet reikalauja daugiau aliejaus. Jei norite lengvesnio varianto, pakanka keptuvės su vidutiniu kiekiu riebalų.
Kokius priedus rinktis?
Šnicelis yra universalus patiekalas, todėl garnyrą galite pasirinkti pagal nuotaiką. Populiariausias pasirinkimas – bulvių košė, keptos bulvės arba gruzdintos bulvytės. Jei norite lengvesnio varianto, puikiai tinka šviežių daržovių salotos su citrinos užpilu arba raugintos daržovės, suteikiančios gaivumo. Šnicelį galima patiekti ir su grybų padažu, grietinės padažu ar net klasikinėmis garstyčiomis.
Austrijoje tradiciškai prie šnicelio patiekiama citrinos skiltelė, kuri suteikia gaivumo ir subalansuoja traškios plutelės riebalumą. Lietuvoje dažnai mėgstama patiekti su marinuotais agurkais ar burokėlių salotomis.
Šnicelio variacijos
Nors klasikinis šnicelis yra nepaprastai populiarus, verta išbandyti ir kitas versijas. Viena žymiausių – „Cordon Bleu“, kai mėsa įdaroma sūriu ir kumpiu, o tuomet apvoliojama ir kepama. Rezultatas – sultingas ir aromatingas patiekalas su lydyto sūrio įdaru.
Kitas įdomus variantas – vegetariškas šnicelis. Vietoj mėsos naudojami baklažanai, cukinijos ar net sojos produktai. Apvoliojami jie taip pat kaip klasikinis šnicelis – miltuose, kiaušinyje ir džiūvėsėliuose. Tokiu būdu vegetarai gali mėgautis patiekalo traškumu ir forma, tik be mėsos.
Šnicelis taip pat gali būti gaminamas iš žuvies – pvz., menkės filė. Žuvies šnicelis yra lengvesnis, tačiau ne mažiau traškus ir skanus. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori paįvairinti savo mitybą.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl šnicelio pluta nukrenta kepant?
Dažniausia priežastis – per šlapia mėsa arba nepakankamai įkaitintas aliejus. Būtina nusausinti mėsą popieriniu rankšluosčiu prieš paniruojant ir naudoti pakankamai karštą aliejų.
Ar galima šnicelį kepti orkaitėje?
Taip, tačiau orkaitėje iškeptas šnicelis bus mažiau traškus. Jei renkatės sveikesnį variantą, galima kepti orkaitėje, tačiau keptuvėje pasiektas rezultatas dažniausiai skanesnis.
Kuri mėsa tinkamiausia vaikams?
Vištiena ir kalakutiena yra geriausi pasirinkimai vaikams, nes šios mėsos yra švelnios, greitai iškepa ir lengvai sukramtomos.
Ar galima šnicelį užšaldyti?
Geriausia šaldyti apvoliotus, bet dar nekeptus šnicelius. Tokiu atveju jie išlieka švieži, o iškepus bus tokie pat traškūs kaip ir ką tik paruošti.
Koks garnyras labiausiai dera?
Klasika – bulvių košė ar keptos bulvės. Tačiau šnicelis dera ir su ryžiais, kuskusu ar lengvomis salotomis. Patiekalą galima pritaikyti pagal sezoną – vasarą su šviežiomis salotomis, žiemą – su troškintomis daržovėmis.
Kai traškumas susitinka su sultingumu
Šnicelis keptuvėje – tai ne tik paprastas kasdienis patiekalas, bet ir puiki proga pademonstruoti kulinarinius įgūdžius. Tinkamai paruošta mėsa, gerai subalansuota paniruotė ir kruopštus kepimas leidžia pasiekti tobulą rezultatą: traški pluta, sultingas vidus ir išskirtinis skonis. Nesvarbu, ar tai bus klasikinis kiaulienos šnicelis, ar nauja interpretacija su daržovėmis ar žuvimi – šis patiekalas visada sužavi ir suburia šeimą prie bendro stalo.
