Dirbant savarankiškai, laisvė planuoti savo laiką ir rinktis projektus yra didžiulis privalumas, tačiau kartu su ja ateina ir visiškai kitokia atsakomybė nei dirbant pagal darbo sutartį. Vienas sudėtingiausių aspektų pradedantiesiems, o kartais ir patyrusiems laisvai samdomiems specialistams, yra mokesčių sistema. Skirtingai nei samdomame darbe, kur darbdavys už jus sumoka visus mokesčius ir į rankas gaunate „švarų“ atlyginimą, vykdant individualią veiklą pagal pažymą, buhalteriu tenka tapti pačiam. Klaidos čia gali kainuoti brangiai – nuo delspinigių iki nemalonių laiškų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar „Sodros“. Todėl gebėjimas teisingai apskaičiuoti, kiek pinigų reikia atidėti mokesčiams, yra ne tik finansinio raštingumo, bet ir verslo išgyvenimo klausimas.
Individualios veiklos apmokestinimo pagrindai
Prieš gilinantis į procentus ir skaičiuokles, svarbu suprasti esminį principą: mokesčiai individualioje veikloje yra skaičiuojami nuo apmokestinamųjų pajamų, o ne nuo visų gautų įplaukų (pajamų). Tai yra kritinė sąvoka, kurią dažnai painioja pradedantieji.
Jūsų gautos pajamos – tai visi pinigai, kuriuos klientai pervedė į jūsų sąskaitą už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Tačiau valstybė nereikalauja mokesčių nuo visos šios sumos. Pirmiausia iš pajamų atimamos išlaidos (leidžiami atskaitymai), ir tik likusi dalis – pelnas – yra apmokestinama. Lietuvoje egzistuoja du būdai, kaip galima nuskaičiuoti išlaidas:
- Faktinės išlaidos: Jūs renkate visas sąskaitas faktūras, kvitus ir čekius, kurie įrodo, kad patyrėte išlaidų uždirbdami pajamas (pvz., kompiuterio pirkimas, biuro nuoma, interneto paslaugos). Metų gale šias sumas deklaruojate ir atimate iš pajamų.
- 30 proc. taisyklė: Tai supaprastintas būdas, kurį renkasi dauguma smulkiųjų verslininkų. Įstatymas leidžia 30 proc. visų gautų pajamų laikyti išlaidomis be jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Tai reiškia, kad mokesčius mokėsite tik nuo likusių 70 proc. pajamų.
Pasirinkus išlaidų metodą, toliau susiduriama su trimis pagrindiniais mokesčiais: Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), Valstybinio socialinio draudimo įmokomis (VSD) ir Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): kintantis tarifas
Individualioje veikloje GPM tarifas nėra fiksuotas visiems vienodai, kaip dažnai manoma. Jis priklauso nuo jūsų metinio pelno dydžio. Tai vadinama mokesčių kredito sistema. Ši sistema sukurta tam, kad mažiau uždirbantys mokėtų proporcingai mažiau mokesčių.
Standartinis GPM tarifas yra 15 proc., tačiau jis taikomas tik didesnėms pajamoms. Veikimo principas yra toks:
- Jei jūsų apmokestinamosios pajamos (pelnas) per metus neviršija 20 000 Eur, jums taikomas lengvatinis 5 proc. GPM tarifas.
- Jei pelnas yra tarp 20 000 Eur ir 35 000 Eur, tarifas laipsniškai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc. Skaičiuojama pagal specialią formulę, kurią automatiškai pritaiko VMI deklaravimo metu.
- Jei pelnas viršija 35 000 Eur, taikomas standartinis 15 proc. tarifas.
Svarbu paminėti, kad GPM mokamas VMI pasibaigus metams, deklaruojant pajamas iki gegužės 1 dienos. Todėl visus metus turite patys kaupti lėšas šiam mokesčiui sumokėti.
„Sodros“ mokesčiai: VSD ir PSD niuansai
Jei GPM yra mokestis už pajamas, tai „Sodros“ mokesčiai (VSD ir PSD) yra jūsų socialinės garantijos (pensija, ligos išmokos, motinystės atostogos) ir sveikatos priežiūra. Čia skaičiavimo bazė šiek tiek skiriasi nuo GPM.
„Sodros“ mokesčiai skaičiuojami ne nuo viso apmokestinamojo pelno, o nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tai reiškia, kad jei jūsų pelnas (pajamos minus išlaidos) yra 10 000 Eur, „Sodros“ mokesčius mokėsite tik nuo 9 000 Eur.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
VSD įmoka užtikrina jūsų stažą pensijai ir teisę į ligos išmokas. Tarifas gali šiek tiek kisti priklausomai nuo to, ar kaupiate pensijai papildomai (II pakopa), tačiau bazinis tarifas svyruoja apie 12,52 proc. (arba daugiau, jei kaupiate papildomai). Šis mokestis taip pat mokamas kartą per metus, po deklaracijos pateikimo, nors galima mokėti ir avansu.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
PSD yra mokestis, kuris kelia daugiausiai klausimų. Jo tarifas yra 6,98 proc. (nuo tų pačių 90 proc. apmokestinamųjų pajamų). Tačiau čia yra svarbi išimtis – kasmėnesinė prievolė.
Kiekvieną mėnesį savarankiškai dirbantis asmuo privalo sumokėti fiksuotą PSD įmoką (skaičiuojamą nuo minimalios mėnesinės algos – MMA), kad nenutrūktų sveikatos draudimas. Jei dirbate ir pagal darbo sutartį, už jus PSD moka darbdavys, todėl kas mėnesį mokėti nereikia – visą sumą sumokėsite deklaruodami pajamas metų gale. Metų pabaigoje vyksta perskaičiavimas: jei jūsų pelnas buvo didelis, teks primokėti skirtumą tarp kas mėnesį mokėtos sumos ir realios 6,98 proc. sumos nuo jūsų metinio pelno.
PVM mokėtojo riba: kada privaloma registruotis?
Dar vienas svarbus aspektas, kurį privalo žinoti kiekvienas vykdantis individualią veiklą, yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pradedant veiklą, dažniausiai nesate PVM mokėtojas, todėl jūsų paslaugos klientams yra pigesnės, o jums nereikia vesti sudėtingos PVM apskaitos.
Tačiau egzistuoja griežta riba: jei per paskutinius 12 mėnesių jūsų pajamos (ne pelnas, o visos įplaukos!) viršija 45 000 Eur, privalote registruotis PVM mokėtoju. Tapus PVM mokėtoju, atsiranda prievolė prie savo paslaugų kainos pridėti 21 proc. PVM, kurį turėsite sumokėti valstybei, tačiau taip pat įgyjate teisę susigrąžinti PVM už pirktas prekes ir paslaugas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu vykdyti individualią veiklą, jei jau dirbu pagal darbo sutartį?
Taip, tai visiškai legalu ir dažnai praktikuojama. Tokiu atveju jums nereikia kas mėnesį mokėti fiksuoto PSD mokesčio, nes esate draustas darbdavio. Mokesčius už individualią veiklą (GPM, VSD, PSD) mokėsite tik kartą per metus, deklaravę pajamas.
Ką daryti, jei pasirinkau kaupti išlaidas pagal faktą, bet pamečiau čekius?
Jei neturite išlaidas pagrindžiančių dokumentų, VMI tų išlaidų nepripažins. Tokiu atveju deklaruojant pajamas saugiau (ir dažnai naudingiau) rinktis 30 proc. išlaidų atskaitymo būdą, kuriam nereikia jokių čekių.
Ar reikia mokėti mokesčius, jei veikla buvo nuostolinga arba negavau pajamų?
Jei pajamų negavote, GPM ir VSD mokėti nereikia. Tačiau, jei nesate draustas kitur (nedirbate samdomo darbo, nesate studentas ar pensininkas), privalote kas mėnesį mokėti minimalų PSD mokestį, kad turėtumėte teisę į nemokamą gydymą.
Kaip teisingai atidėti pinigus mokesčiams?
Bendra rekomendacija – gavus apmokėjimą, iš karto atidėti apie 20–30 proc. sumos į atskirą sąskaitą. Tikslus procentas priklauso nuo jūsų pelningumo, tačiau turint tokį rezervą, atėjus gegužės mėnesiui, mokesčių mokėjimas nesukels finansinio šoko.
Mokestinės naštos optimizavimas ir finansinė disciplina
Teisingas mokesčių skaičiavimas individualioje veikloje prasideda ne deklaravimo dieną, o visus metus trunkančia finansine drausme. Pagrindinė klaida, kurią daro laisvai samdomi specialistai – visų gautų pajamų traktavimas kaip „asmeninių pinigų“. Svarbu suprasti, kad dalis gautų pinigų priklauso valstybei, ir jūs esate tik laikinas jų valdytojas.
Efektyviausias būdas išvengti klaidų – naudotis specializuotomis skaičiuoklėmis, kurias teikia „Sodra“ arba privati mokesčių apskaitos programinė įranga. Taip pat, jei jūsų veiklos apimtys auga ir artėjate prie PVM ribos arba turite daug sudėtingų sąnaudų (pvz., automobilio amortizacija, ilgalaikis turtas), verta pasisamdyti profesionalų buhalterį. Nors tai papildoma išlaida, ji dažnai atsiperka per sutaupytą laiką ir išvengtas baudas. Galiausiai, mokesčių išmanymas leidžia tiksliau nustatyti savo paslaugų įkainius – žinodami, kiek tiksliai atiduosite valstybei, galite apskaičiuoti, kiek turite uždirbti, kad į rankas gautumėte norimą sumą.
